Realus namų ūkių vartojimo augimas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje ir siekė 3 proc. - augo sparčiau nei kainos. Tačiau vidutinis darbo užmokestis šalyje per metus išaugo vos 2,4 proc.
O. Bložienės teigimu, nors gyventojai puoselėja giedresnes nuotaikas, susijusias ne tik su teigiamomis ekonomikos tendencijomis, bet ir su politinėmis permainomis, 2013-aisiais naujų iššūkių netruks. „Teks amortizuoti mokestinių pakeitimų (akcizų, žemės mokesčių) bei kainų augimo įtaką, priimti sprendimus dėl pensijų kaupimo ir turimo finansinio turto vertės išsaugojimo, padengti iš praėjusių kelių metų likusius pradelstus mokėjimus", - sakė ekspertė.
Iš pirmo žvilgsnio faktas, kad vartojimas išaugo, gali atrodyti paradoksalus. Atlyginimai per metus beveik nepajudėjo iš vietos. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad vidutinis atlyginimas neatspindi visų namų ūkių disponuojamų pajamų.
Anot O. Bložienės, gyventojų vartojimas augo dėl didesnių disponuojamų pajamų bei mažėjančios pajamų dalies santaupoms.
Kitąmet, pritarus minimalios mėnesinės algos didinimui, dalis neoficialaus užmokesčio tiesiog taps oficialiu, tad reali perkamoji galia nepasikeis. Todėl vartojimo augimas bus panašus ar šiek tiek mažesnis dėl išsikvėpusio pensijų augimo efekto ir didėjančių kainų.
Kaip sakė ekspertė, vartojimą skatina ir teigiami gyventojų lūkesčiai. Labiausiai gerėjo kaimo gyventojų ir žemiausią išsilavinimą turinčių žmonių lūkesčiai dėl gerėjančios ekonominės prognozės bei mažėjančio nedarbo.
Lūkesčiams turėjo įtakos Seimo rinkimai bei naujosios vyriausybės pažadai. Tačiau verta pastebėti, kad tuo pačiu pramonės pasitikėjimo rodiklis buvo žemiausias nuo 2009 metų. Tai reiškia, kad naujos darbo vietos bus kuriamos lėčiau.
Anot jos, pastarieji metai gyventojus mokė prisitaikyti. Lankstumas, aktyvumas, domėjimasis ir adekvati reakcija yra itin svarbu greitai kintančioms jaunos finansų rinkos bei mažos atviros ekonomikos sąlygomis. „Šios savybės dėl politinių jėgų pasikeitimo dar didesnės svarbos įgaus 2013-aisiais", - sakė O. Bložienė.
