„Mes nemanome, kad tai - skęstantis laivas. Vis dar matome daugiau pliusų nei minusų“, - sakė premjeras.
Anot V. Dombrovskio, kitų metų pradžioje vyriausybė paprašys Europos centrinio banko (ECB) ir Europos Komisijos įvertinti Latvijos pasirengimą prisijungti prie bendros valiutos bloko, pateiks prašymą tapti jo nare ir 2014 metų pradžioje tikisi prisijungti prie kaimyninės Estijos ir tapti bloko nare.
Straipsnyje rašoma, kad, kol kitos Rytų Europos šalys laukia, kas bus toliau, V. Dombrovskis elgiasi ryžtingai. Kitų šalių vyriausybės žlugo dėl pasipriešinimo prieš taupymo priemones, tačiau V. Dombrovskis įgyvendino turbūt griežčiausią taupymo priemonių paketą ir buvo perrinktas.
Nors ir ne euro zonos narė, Latvija buvo pirmoji Europos Sąjungos (ES) valstybė, kuriai po sudėtingų 2008-2009 metų prireikė 7,5 mlrd. eurų ES-Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gelbėjimo paketo. V. Dombrovskis giria šalies pasiekimus.
„Panašu, kad mūsų strategija veikia. Dabar mes esame sparčiausiai auganti ES valstybė“, - dienraščiui sakė premjeras.
Latvijos ūkis pernai išaugo 5,5 proc., o per pirmą šių metų ketvirtį - beveik 7 proc.
„Latvija nusprendė narsiai iškęsti iššūkius. Užuot kentėję keletą metų, jūs nusprendėte imtis ryžtingų veiksmų ir veikti skubiai“, - per birželį Rygoje vykusią konferenciją šalį gyrė TVF vadovė Christine Lagarde.
V. Dombrovskis teigia atidžiai sekantis įvykius Estijoje, kuri taip pat stiprėja, ir tai, ką jis mato, skatina jį veikti.
„Estai sako, kad (narystė euro zonoje) pritraukia tiesiogines užsienio investicijas. Prisijungus sumažėja sandorių išlaidos, yra kainų skaidrumas. Yra daug praktinės naudos“, - tikina V. Dombrovskis.
„Tai, kas nutinka euro zonai, nutinka ir mums. Geriau būti viduje ir dalyvauti. Mes laikomės (jų politikos), tačiau nesėdime prie derybų stalo“, - sakė premjeras.
Premjero poziciją palaiko ir Latvijos finansų ministras Andris Vilks, kuris antradienį sakė, kad Latvija prašymą įstoti į euro zoną pateiks jau ateinančių metų vasarį.