Pensijai kaupiantiems žmonėms, „Sodrai” ir pensijų kaupimo bendrovėms intensyviausi bus kitų metų balandžio–rugpjūčio mėnesiai.
Tuomet daugiau kaip milijonas pensijų fondų dalyvių turės pasirinkti vieną iš trijų kelių: likti su minimalia bazine įmoka, pareikšti norą mokėti papildomai iš asmeninių lėšų ir gauti valstybės paskatinamąją įmoką arba sustabdyti savo dalyvavimą kaupimo sistemoje.
Kaimynai mus jau lenkia
Palyginti su kaimyninėmis šalimis, Lietuvoje pensijų kaupimo sistema patyrė bene daugiausia ir ilgiausių sukrėtimų, todėl mūsų valstybė pradeda atsilikti nuo Latvijos ir Estijos.
Iki krizės Latvijoje buvo pervedama 8 proc. dirbančio pajamų, vėliau įmokos buvo sumažintos iki 2 proc. Bet jau nuo kitų metų jos vėl didinamos iki 4 proc.
Estijoje nuo pat sistemos pradžios veikė modelis, panašus į tą, kurį Lietuva pasiryžo įvesti nuo 2014 m.: dirbantis žmogus į savo sąskaitą pensijų fonde perveda 2 proc. pajamų, o valstybė papildomai perveda 4 proc.
Talinas laikinai sustabdė įmokas 2009–2010 metais, tačiau nuo 2011 m. pradžios vėl mokami 4 proc. Maža to, tiems Estijos kaupiantiesiems, kurie ir per krizę mokėjo savo 2 proc. įmokas, valstybė 2014–2017 metais mokės 6 proc. įmokas, taip kompensuodama laikiną įmokų sumažinimą.
Lietuvoje, net ir esant sumažintiems pervedimams, dirbantys gyventojai pensijų fonduose jau sukaupė 4,68 mlrd. litų, nors į šias dirbančių žmonių sąskaitas valstybė pervedė 4,24 mlrd. litų, arba 440 mln. litų mažiau.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija skelbia, kad nuo 2004-ųjų, kai pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, į pensiją išeinantiems pensijų fondų dalyviams arba jų artimiesiems mirties atveju pensijų kaupimo bendrovės jau išmokėjo 82,2 mln. litų.
Pensijų kaupimo sistemos bendra nauda jau siekia 522 mln. litų.
Paisyta Konstitucinio teismo
Nuo kitų metų numatytos 2,5 proc. dydžio įmokos į Lietuvos dirbančių žmonių sąskaitas. Šių metų vasarą Konstitucinis teismas priėmė sprendimą byloje dėl sumažintų pervedimų, kuriame teigiama, kad valstybė turi teisę mažinti įmokas tik kilus krizei, bet turi nepažeisti sąžiningumo ir lygiateisiškumo principo.
Tad atkuriant pensijas dabartiniams pensininkams negalima toliau diskriminuoti dirbančių gyventojų, kurie kaupia pensijai.
Tačiau Konstitucinis teismas taip pat nustatė, kad įstatymų leidėjas, esant būtinybei (pavyzdžiui, vėl kilus ekonomikos krizei) nusprendęs sumažinti pervedimų dydį, ne tik negali paneigti tokios kaupiamosios pensijos esmės, bet ir turi siekti, kad ją kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų.
Teisininkai mano, jog šiuo teiginiu Konstitucinis teismas pasakė, kad sistema negali būti stabdoma, turi būti palikti bent minimalūs pervedimai, kurie galiojo sistemai pradedant veikti.
2004 metų pradžioje veiklą pradėjus pensijų kaupimo sistemai į dirbančių žmonių sąskaitas buvo pradėta pervesti po 2,5 proc. jų gaunamo darbo užmokesčio.
Šiuo metu Seimas svarsto kitų metų valstybės ir „Sodros” biudžetą, tad vėl kyla ginčų dėl pervedimų į dirbančių žmonių kaupiamąsias sąskaitas dydžio, kuris šiemet siekia 1,5 proc.
Ar politikai ryšis nesivadovauti Konstitucinio teismo nuomone, parodys artimiausios dienos.
Bėda – senstanti visuomenė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija laikosi panašios pozicijos kaip ir Europos Komisija: jeigu nieko nebus daroma ir greta „Sodros” nebus plėtojamas kaupimas, anksčiau ar vėliau teks rinktis mažesnes pensijas arba didesnius mokesčius.
„Ilguoju laikotarpiu žmogaus pensija sumažėtų nuo 40 proc. iki 27 proc. vidutinio atlyginimo, jei žmogus nekauptų papildomos pensijos dalies senatvei pensijų fonduose.
Kitaip tariant, pensijų kaupimo sistemos naujovės padės užtikrinti, kad žmogaus sukauptos pensijos (ir I, ir II pakopų) senatvei dydis sudarytų ne mažiau kaip 40 proc. turėto darbo užmokesčio”, – skelbia ministerija.
Skirtingų nuomonių netrūksta. Aktyviausi pensijų kaupimo kritikai teigia, kad kaupimas neduos reikiamo efekto, nes investuojant pinigai gali nuvertėti. Jų nuomone, „Sodrai” turi padėti valstybė, o kaupti žmonės turi savo lėšomis.
Pensijų kaupimo šalininkai teigia priešingai: „Sodrai” ilgainiui bus vis sunkiau dėl senstančios visuomenės, nes dirbančių žmonių skaičius mažėja, o pensininkų daugėja.
Kaupti reikia pačiai „Sodrai”
Tikimasi, kad padėtis taps aiškesnė baigus šiuo metu Lietuvos mokslų tarybos remiamą mokslo tyrimo projektą „Iššūkiai socialiniam draudimui: kartų, lyčių, ekonominių ir socialinių sluoksnių sąveika”, kurio metu aiškinamasi, kaip „Sodra” sugebės išsilaikyti per artimiausius 10–15 metų.
Prieš savaitę Seime tarpinius šio projekto rezultatus pristatęs Vilniaus universiteto lektorius, socialinių mokslų daktaras Algirdas Bartkus teigė, kad pensijų fondai reikalingi ne tik patiems dirbantiems žmonėms, bet ir valstybei bei „Sodrai”.
„Ilguoju laikotarpiu pensijų fondai akivaizdžia sumažina „Sodros” naštą ir tai vis labiau bus matyti ateityje.
Juk vis daugiau kaupiančių gyventojų išeis į pensiją. Jiems „Sodra” galės mokėti mažesnes pensijas nei tuo atveju, jeigu šie žmonės papildomai nekauptų senatvei”, – sakė A.Bartkus.
Kada nors teks vytis Europą
Kristina Miškinienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė:
„Ankstesnės kadencijos Seimas priėmė visą įstatymų paketą, susijusį su pensijų reforma. Jis įsigalios nuo kitų metų sausio.
Mes fiziškai kol kas negalėjome išnagrinėti visos padėties, surengti pakankamai diskusijų. Todėl dar nenumatoma, kad šis įstatymų paketas artimiausiu metu galėtų būti keičiamas. Juolab kad reikia deramai įvertinti finansines valstybės galimybes.
Žinoma, pervedimai į pensijų fondus Lietuvoje yra vieni mažiausių Europoje. Tokia padėtis negali tęstis amžinai, anksčiau ar vėliau teks vytis kitus. Tačiau viską reikia gerai apsvarstyti ir apsispręsti dėl pervedimų formos, nes pačios „Sodros” biudžeto deficitas šiuo metu milžiniškas.”
