Tarptautinėse rinkose ir žiniasklaidoje pastaruoju metu Latvijai teko nemažai dėmesio. Tiesa, šįkart naujienos kur kas pozityvesnės nei buvo prieš penkerius metus, kai bankrutavo trečias pagal dydį Latvijos bankas. Šalis kuria ambicingus planus jau po metų įsivesti eurą ir tapti aštuonioliktąja euro zonos šalimi.
Latvija pakankamai sėkmingai užbaigė kartu su Tarptautiniu valiutos fondu bei Europos Komisija vykdytą trejų metų taupymo programą, kuri padėjo atgauti pasitikėjimą tarptautinėse finansų rinkose.
2009 m. – 2011 m. Latvijos Vyriausybės priimti pakankamai skausmingi fiskaliniai sprendimai visuomenėje nebuvo populiarūs. Tačiau taupymo priemonės sėkmingai paveikė valstybės finansus bei sugrąžino užsienio investuotojų pasitikėjimą šia ekonomika. Be to, atstatytas konkurencingumas sudarė palankias sąlygas ekonomikos augimui. 2012 m. Latvijos BVP augo sparčiausiai ES.
Griežta fiskalinė politika ir stabilus tolimesnis ūkio atsigavimas sudaro prielaidas atitikti keliamus Mastrichto kriterijus. Latvijos valstybės skola 2012 m. antrąjį pusmetį sudarė 43 proc. BVP, o biudžeto deficitas šiemet gali būti mažesnis nei 3 proc.
Be to, lapkričio mėnesį Latvija įgyvendino kriterijų infliacijai – dvylikos mėnesių suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) vidurkis siekė 2,5 proc. ir buvo mažesnis nei Mastrichto kriterijus – mažiausias infliacijos aritmetinis vidurkis trijų ES šalių su mažiausiu SVKI buvo 2,8 proc. Išlieka tik nedidelė rizika, jog artimiausiais mėnesiais infliacija Latvijoje judės priešinga kryptimi nei kitose ES šalyse, kuriose ji fiksuojama mažiausia.
Dabartinėmis aplinkybėmis Latvija neatitinka vyriausybės vertybinių popierių (VVP) ilgalaikių palūkanų normos kriterijaus, tačiau euro zonos krizės kontekste, pastarasis punktas yra labiau formalumas, o ne reali kliūtis planuojant įsivesti eurą.
Taigi, Latvijai lieka sulaukti artėjančios vasaros, kai euro įvedimo šalyje vertinimą pateiks Europos Komisija.
Violeta Klyvienė yra „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims