Stasys Kropas, kartu su kitais bankininkais ketvirtadienį
susitikęs su premjeru Algirdu Butkevičiumi, BNS sakė, kad norėtų
tokio mokesčio įvertinimo.
„Atkreipėme dėmesį, kad norėtume turėti tam tikrą
įsivertinimą. Iniciatyva bus europiniame lygyje koordinuojama,
matyt, bus kažkokie pasitarimai ar siūlymai. Manau, tai tikrai ne
šių metų projektas. Jei atsiras, tai nebent kitais metais“, -
BNS sakė S. Kropas.
Jis teigė pokalbio turinio nenorintis komentuoti.
„Tai buvo daugiau apsikeitimas nuomonėmis, ir mes tik pasakėme,
kad dėl to mokesčio nėra nieko aišku - ko tikimasi fiskaline
prasme, koks bus jo poveikis atskiroms sritims, kas bus galutinis to
mokesčio mokėtojas. Nėra Lietuvoje jokios medžiagos, mes matėme
tik Vertybinių popierių biržos įvertinimą, kad ten bus 4 mln.
litų pajamų. Fiskaline prasme jis bus nereikšmingas“, - sakė
S. Kropas.
Jo nuomone, didžioji dalis finansinių sandorių mokesčio
galėtų atsirasti dėl Vyriausybės vertybinių popierių pirkimo-
pardavimo, nes ES pasiūlyme numatoma, kad bus apmokestinami fiksuoto
pajamingumo vertybiniai popieriai.
Anksčiau žadėjusi sausio mėnesį kreiptis į Europos Komisiją
dėl finansinių sandorių mokesčio įvedimo, premjero
A.Butkevičiaus Vyriausybė nusprendė šį klausimą atidėti, kol
bus surinkta papildomai informacijos.
Socialdemokratų lyderis A. Butkevičius gruodį po susitikimo su
eurokomisaru Algirdu Šemeta pranešė, kad Lietuva prisidės prie
grupės Europos Sąjungos (ES) šalių, kurios ketina įvesti
finansinių sandorių mokestį. Už mokesčius atsakingas
eurokomisaras A. Šemeta pasveikino šį žingsnį, kurį
žengusi Lietuva taptų dvyliktąja valstybe, parėmusia jo
inicijuotą procedūrą.
Finansinių sandorių mokesčio iniciatoriai teigia, kad jis
padėtų surinkti daugiau pajamų ir priverstų bankų sektorių
dalytis našta siekiant įveikti krizę. Be to, anot Europos
Komisijos, mokesčio įvedimas sumažintų spekuliacinius sandorius.
Šiai iniciatyvai labiausiai priešinasi Didžioji Britanija, kuri
teigia, kad finansų sektoriaus apmokestinimas paskatintų
investuotojus trauktis į kitus finansų centrus.
Nesulaukus visų ES narių paramos, šią priemonę ketinama
įgyvendinti per vadinamąją „sustiprinto bendradarbiavimo“
procedūrą tarp pritariančių valstybių.