Šių įmonių savininkai ir vadovai sutinka, kad dirbantieji turi uždirbti daugiau, nes kas labiau nei jie jaučia darbo jėgos emigraciją į Vakarų šalis. Nors po krizės vidaus vartojimas ėmė stabilizuotis, tačiau į prieškrizinį lygį dar negrįžo.
Brangstanti energetika, patalpų nuoma ir algų didinimas verčia verslininkus peržiūrintys buhalterines ataskaitas, kaip Vyriausybės sprendimai paveiks jų įmonių veiklą. Jie žada bent jau pora mėnesių stebėti situaciją, tačiau neatmeta, kad vėliau gali tekti mažinti darbuotojų skaičių.
Kol verslininkai dar tik skaičiuoja ir tikisi padidėsiančių apyvartų, Vyriausybė jau suplanavo, kad minimalios algos padidinimas per mokesčius iki 190 milijonų litų papildys Nacionalinį, Sodros ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžetus. Kas tai – nuoširdus siekis šiek tiek palengvinti mažiausiai uždirbančiųjų gyvenimą ar žarstomas dosnumas verslo sąskaita, tiesa, dar papildant ir valstybės biudžetą?
Sostinėje bei uostamiestyje veikiančių picerijų vienas iš savininkų sako, kad maitinimo įstaigose minimalų atlyginimą gauna iki 40 procentų dirbančiųjų: valytojai, indų plovėjai, kiti, dažniausiai, virtuvės darbuotojai. Padavėjų darbo nesibodi studentai, taip pat gaunantys minimalų atlyginimą. Padidėjusi MMA vers peržiūrėti ne tik įmonės buhalteriją.
„Gali būti, kad peržiūrėsim buhalteriją, nuo pilno etato darbuotojus pervesim į 0,75 etato. Vis dėlto bus „žirklės“: mes atlyginimą turėsim mokėti vasario mėnesį, kai tiek sausio antra pusė, tiek vasario mėnuo yra tikrai prekybai blogiausias laikotarpis. O galbūt tas padidėjimas, kurio mes tikimės, ateis kovo mėnesį. Geriausiu atveju šituos du mėnesius mes turėsim sumokėti jau padidintą atlyginimą, o pajamas gausim truputį vėliau.
Vis dėlto reikia tikėti ir ekonomistų paskaičiavimais, ir Vyriausybės pažadais, kurie irgi sako, kad tai atneš papildomas pajamas.“, – sako picerijų tinklo „Submarine“ bendrasavininkas Raimundas Kairys.
