Taip diplomatas BNS kalbėjo po valstybių narių atstovų
susitikimo su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu van Rompuy, kuris vadovaus ketvirtadienį
prasidėsiančiam valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui.
Pasak V. Leškevičiaus, pirmadienio susitikime Briuselyje „buvo
išsakytas bendras lūkestis, kad reikėtų susitarti“.
„Jei dabar nesusitarsime, yra rizika, kad neturėsime daugiametės
finansinės programos. Iš to naudos tikrai nebus niekam“, - sakė
viceministras.
Pasak jo, susitikime apie konkrečius skaičius nebuvo kalbėta, o
naujas pasiūlymas bus pateiktas tik ketvirtadienį, prasidėjus
viršūnių susitikimui, kuriame Lietuvai atstovaus prezidentė Dalia
Grybauskaitė.
„Būta daug nuogąstavimų, ar tokiam biudžetui, kuris nuo
pirminio Komisijos siūlymo gerokai sumažėjęs, Europos Parlamentas
galės pritarti. Taigi nežinomųjų žaidime nemažėja, veikiau
daugėja. Drauge didėja ir supratimas, kad laikas nelaukia, laiko
slėgis stiprėja negailestingai“, - kalbėjo diplomatas.
„Manau, kad Europos Vadovų Tarybos prezidentas, tiek šalys narės gerai supranta žaidimo taisykles ir Parlamento galias priėmus
Lisabonos sutartį. Taigi niekas nesirengia leistis į žaidimą žinodamas, kad veikiausiai pralaimės, kitaip tariant, supranta, kad
pasiūlymas negali būti toks, kuris kaip nors iš anksto visiškai netiktų Parlamentui“, - teigė V. Leškevičius.
Pristatydamas Lietuvos poziciją, viceministras pabrėžė Lietuvai svarbias pozicijas dėl ES struktūrinės paramos,
tiesioginių išmokų žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo.
„Sanglaudos politika turi padėti mažiau išsivysčiusioms valstybėms narėms bei atsižvelgti į Baltijos šalių specifiką.
Žemės ūkio politikoje siekiant mažinti rinkos iškraipymus tiesioginės išmokos Baltijos šalių ūkininkams turi kuo sparčiau artėti prie ES vidurkio.
Finansinės paramos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui sąlygos negali būti kitokios negu nustatytos ES sutartimi“,- sakė V. Leškevičius.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as savaitgalį perspėjo, kad ketvirtadienio ir penktadienio derybos dėl trilijono eurų biudžeto gali vėl žlugti.
Lietuvos pareigūnai baiminasi, kad netylant raginimams dar
karpyti biudžetą gali būti labai sumažinta Lietuvos ekonomikai
svarbi parama iš struktūrinių fondų.
Dėl ES sutarčių pakeitimų, šįkart veto teisę dėl būsimo
biudžeto turi Europos Parlamentas. Jo pirmininkas Martinas Schulzas perspėjo, kad pernelyg drastiški karpymai gali
paskatinti europarlamentarus žengti tokį žingsnį.