„Galiu pasakyti, kad 100 proc. reikėjo kelti (MMA - Red.),
jeigu mes norime tam tikrą grupę žmonių išvaduoti iš vergovės ir
jeigu mes norime suteikti žmonėms viltį, kad čia, Lietuvoje, galima
dirbti ir galima gauti orų atlyginimą“, - trečiadienį po
Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė A. Butkevičius.
Verslininkai, pasak premjero, turi keisti savo požiūrį į
darbuotojus.
„Aš manau, kad turi keistis ir verslininkų požiūris, žvelgiant
į perspektyvą, jeigu norime mes turėti kvalifikuotą darbo jėgą.
Kvalifikuota darbo jėga dažniausiai ir išvažiuoja dėl to, kad netgi
pelningai dirbančios įmonės naudojasi tam tikromis esančiomis darbo
rinkoje sąlygomis nekeldami jiems darbo užmokesčio“, - teigė A.
Butkevičius.
Vyriausybės vadovas sakė nemanąs, kad MMA didėjimas paskatins
verslą didinti kainas - anot jo, tuomet verslas nukentėtų.
„Manau, čia truputį gal gąsdinimas, bet tikrai vargu ar taip
elgsis, nes kainų pakėlimas paslaugoms ir prekėms, savaime
suprantama, mažina apyvartą. Taigi per apyvartą gali dar skaudžiau
nukentėti“, - sakė Premjeras.
Trečiadienį paskelbtas Lietuvos pramonininkų konfederacijos
(LPK) apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas rodo, kad 25 proc.
padidėjusi minimali alga skatins verslą kelti produkcijos kainas.
Pasak pramonininkų, didėjant darbo užmokesčiui ir gamybos
sąnaudoms, dalį padidėjusių kaštų neišvengiamai prisiims
vartotojai, tad vargu ar padidintas minimalus darbo užmokestis
sugebės reikšmingai padidinti gyventojų perkamąją galią ir
išjudinti vidaus vartojimą.
Prognozuojama, kad dėl padidėjusio MMA augs ir maisto produktų
kainos. Artimiausiu metu brangs konditerijos ir duonos gaminiai.
Be to, padidėjusi MMA skatins verslą kelti produkcijos kainas,
tai šiemet lems ir 3,5 proc. metinę infliaciją Lietuvoje.