Bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa pastebi, kad valdžios sprendimą nuo šių metų pradžios padidinti minimalų atlyginimą labiausiai pajus paslaugų sektoriuje dirbančios įmonės.
„Labiausiai minimalaus atlyginimo augimą turėjo pajusti įmonės, teikiančios patalpų valymo, pašto bei apsaugos paslaugas. Jose atlyginimai nedideli, tačiau darbo sąnaudos sudaro net iki 60-70 proc. išlaidų“, - sakė analitikas.
Minimalaus atlyginimo augimas taip pat smogė bendrovėms, samdžiusioms daugiau darbuotojų, pavyzdžiui, siuvimo įmonėms. Jos greičiausiai negalėjo kelti paslaugų kainų ir savo problemas išspręs atleisdamos dalį darbuotojų.
Ekspertas mano, kad pavasarį verslininkai neskubės įdarbinti sezoninių darbuotojų, todėl dirbančiųjų skaičius augs lėčiau nei būtų galima tikėtis. Tai rodo ir praėjusių metų patirtis, kai, vasarą minimalų atlyginimą padidinus vos 50 litų nuo 800 iki 850 litų, sezoninių darbuotojų buvo atleista daugiau nei ankstesniais metais. „Verslas laukia aiškumo“, - sakė R. Trumpa. Iš sausio rezultatų dar sunku daryti išvadas, bet dirbančiųjų žmonių skaičius greičiausiai augs lėčiau.
Anot R. Trumpos, bankrotų skaičius Lietuvoje greičiausiai išliks nedidelis, dažniau bankrutuos paslaugas teikiančios įmonės, tačiau dauguma prisitaikys prie pokyčių.
„Tačiau sumažės naujo verslo, ypač sezoninio“, - spėjo R. Trumpa. Pramonininkai prognozuoja, kad nedarbo lygis šalyje šiais metais sumažės iki 10,5 proc. Tai skatins vidaus vartojimo augimą. Tačiau jis nebus didelis, nes realūs žmonių atlyginimai dėl išaugusių kainų praktiškai nedidės.
„Per metus minimalus atlyginimas išaugo ketvirtadaliu. Tai labai reikšmingas padidėjimas. Jis dindins algų ir gamybos sąnaudos. Atlyginimai bus didinami visiems darbuotojams, nes darbdaviai turės išlaikyti žmonių motyvaciją dirbti. Dalį šių sąnaudų turės prisiimti ir vartotojai“, - sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
