NT rinką pakeitė reiklus pirkėjas, tačiau jam stinga atsakymų dėl mokesčių

Jie diskutuos ir apie tai, kiek realus vieningas nekilnojamo turto mokestis, kuris apjungtų žemės ir nekilnojamo turto mokesčius ir leistų supaprastinti mokesčių apskaičiavimą ir mokėjimą.

M. Statulevičiaus teigimu, praėję 2012-ieji Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje buvo atsargaus optimizmo metai.
M. Statulevičiaus teigimu, praėję 2012-ieji Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje buvo atsargaus optimizmo metai.
Daugiau nuotraukų (1)

Mindaugas Statulevičius

Feb 6, 2013, 5:52 PM, atnaujinta Mar 12, 2018, 11:23 AM

Šiuos klausimus teisininkai, NT analitikai ir ekonomistai ketvirtadienį išsamiai nagrinės konferencijoje „NT rinka: mokesčių naujienos ir perspektyvos, energetika, finansavimo galimybės“.

Jie diskutuos ir apie tai, kiek realus vieningas nekilnojamo turto mokestis, kuris apjungtų žemės ir nekilnojamo turto mokesčius ir leistų supaprastinti mokesčių apskaičiavimą ir mokėjimą.

Metų pabaigoje paskelbta, kad iš prabangos vadinto NT mokesčio surinkta kelis kartus mažiau pajamų nei planuota. Galbūt naujoji Vyriausybė imsis peržiūrėti šią mokestinę prievolę. 

Tuo pačiu teisininkams abejonių dėl savo teisėtumo kelia ir naujieji žemės mokesčio tarifai – Vyriausybė neįpareigojo savivaldybių nustatyti naujuosius tarifus, todėl šis mokestis galėtų būti neteisėtas.

Į šiuos klausimus reikia atsakyti dabar, nes dalį mokesčių mokėtojų metų pabaigoje pasieks nuo keliskart iki keliasdešimt kartų didesnės sąskaitos už turimas žemes.

Plėtra centruose

Sunkmetis smarkiai sumažino miestų plėtros į pakraščius populiarumą. Prieš kelerius metus nauji kvartalai dygo pakraščiuose mažai organizuotai, miestas ne visur spėjo kloti kelius ir kurti mokyklas ar darželius.

Šiandien vis daugiau NT projektų kuriasi miesto centre ar šalia jo – vietoje senų gamyklų, apleistų sandėlių ar senų parduotuvių. Ir čia statomi ištisi kvartalai – su suplanuota kaimynyste, parduotuvėmis, darželiais ar kitomis patogiam gyvenimui reikalingomis įstaigomis.

Tokie nauji projektai keičia rajonus netoli Stoties rajono, Užupio ar Šiaurės miestelio.

Piko metais naują būstą dažnas rinkdavosi dar iš brėžinių, nesidairydami, kokie bus kaimynai, neskaičiuodami būsimų šildymo sąskaitų. Šiandien pirkėjas ateina su tiksliais klausimais, žinodamas, kurie langai geriausi ir kokį apšiltinimą norėtų turėti savo būste.

Šiandieninis naujakurys turi nuosavų pinigų ir laiko rinktis. Paradoksas, bet sunkmetis lėmė stiprų kokybinį šuolį į priekį.

Lietuvoje šiemet pavyko pastatyti pirmąjį A energetinės klasės daugiabutį sostinėje, kur šildymo sąskaitos žiemą neturėtų siekti ir lito už kvadratinį metrą.

Čia jau parduota daugiau nei pusė butų, kas rodo, kad rinka užsiaugino ir pirkėjus, atidžiai skaičiuojančius investicijas. O painūs energetiniai terminai pirkėjų šiandien neklaidina, jie patys moka įvertinti naudą.

Apie pirkėjo reiklumą liudija ir tai, kad šiuo metu Vilniaus rinkoje daugiausia parduodama B energetinės klasės būstų, nors dar visai neseniai dominavo C.

Vienu laipteliu aukštesnė kategorija leidžia sutaupyti iki trečdalio išlaidų šildymui, o tokio būsto kaina didesnė maždaug 5 proc. Kalbant skaičiais, - vidutiniam 50 kv. butui per mėnesį tai leistų sutaupyti apie 80 litų šildymui.

Energetiškai efektyvi statyba, be abejo, brangesnė, tačiau tai ir garantija didesniam likvidumui ateityje. Tuo pačiu – daug tikimasi iš renovacijos. Nes kitaip skirtumas po kelerių metų tarp senų ir pasyvių namų ateityje bus milžiniškas, kas smarkiai iškreiptų visą rinką.

Mindaugas Statulevičius yra LNTPA direktorius

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.