Pasak D. Grybauskaitės, derybos dėl 2014-2020 m. ES biudžeto
bus labai sunkios.
„Susitarti turi ne tik 27 valstybės narės, pritarti biudžetui
dar turės Europos Parlamentas. Jau buvome beveik susitarę,
tikiuosi, kad šįkart pavyks. Kuo anksčiau patvirtinsime finansinę
programą, tuo greičiau gausime pinigus“, - klausiama, ar
vyriausybių vadovai sugebės susitarti dėl naujo ES biudžeto, atsakė
D. Grybauskaitė.
Interviu autorei Till Hoppe pabrėžus, kad Rytų
Europos vadinamieji neto gavėjai siekia, jog biudžetas nebūtų
sumažintas, Lietuvos vadovė teigė, kad naudos iš to juk turi visi.
Anot Prezidentės, naujosios valstybės narės gauna mažiau nei 30
proc. biudžeto pinigų, daugiau nei du trečdaliai tenka didžiosioms
šalims donorėms, bet tai nutylima. D. Grybauskaitė neslėpė mananti,
kad biudžete nepakankamai lėšų skirta ateities investicijoms.
„Deja, didžioji biudžeto išlaidų dalis vis dar skiriama žemės
ūkiui, iš dalies dar regionams remti. Daugelis valstybių narių
viešai ragina pinigus investuoti prasmingai, pavyzdžiui, į
infrastruktūrą.
Bet susėdusios prie derybų stalo jos kalba tik apie
savo kišenę ir mėgina apginti tai, ką jau yra gavusios“, - sakė
Lietuvos vadovė.
D. Grybauskaitė teigė nieko naujo neišgirdusi labiausiai
mažinti biudžetą raginančio Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono kalboje.
„Dar jo pirmtakas Tony Blairas kalbėjo visiškai tą
patį ir ragino daugiau investuoti ir mažiau išlaidų skirti žemės
ūkiui.
Bet atsisėdęs prie derybų stalo jis siekė tik vieno: kad
būtų sumažintas Didžiosios Britanijos įnašas. Nieko kito nesitikiu
ir iš D. Camerono. Jo tikslas buvo padaryti įspūdį savo šalies
visuomenei ir pasirengti rinkimams.
Tai, kad Europa turi tapti
konkurencingesnė, žinome jau seniai. Bet turėtume nuo žodžių
pereiti prie darbų“, - atkreipė dėmesį Lietuvos vadovė.
Komentuodama Graikijos, Ispanijos ar Italijos vyriausybių
planuojamas kai kurias reformas D. Grybauskaitė sakė, jog ar
priemonių, kurių jos ėmėsi, pakanka, geriausiai matyti pažvelgus į
skaičius - į ekonomikos augimo rodiklius arba nedarbo lygį.
Čia
Prezidentė priminė Baltijos valstybes, kurios per finansų krizę
susidūrė su milžiniškomis problemomis, bet jau treji metai, kai jų
ekonomikos vėl auga 3-4 proc., o Lietuvos biudžeto deficitas siekia
3 ar mažiau procentų bendrojo vidaus produkto.
Kitų šalių vyriausybės turėtų pasižiūrėti į savo skaičius ir
paklausti savęs, ar tikrai padarė viską, ką reikėjo“, - ragino D.
Grybauskaitė.
Žurnalistei replikavus, kad šių šalių skaičiai nieko gero
nerodo, Lietuvos vadovė nurėžė, kad „tai yra ne euro krizė, o
politinės atsakomybės krizė“.
Esą Stabilumo pakte buvo numatyta
daug priemonių, bet jos taikomos labai nerūpestingai.
Pasiteiravus, kaip Lietuvai pavyko susiveržti diržus, kai 2009
m. Lietuvos ekonomika susitraukė beveik 15 proc., D. Grybauskaitė
sakė, kad griežtas taupymo priemones reikia įgyvendinti labai
greitai.
„Valdžios atstovai turi jausti atsakomybę ir nebijoti -
pirmiausia to, kad gali būti neperrinkti. Jei reikalaujame iš
žmonių aukų, reikia pradėti nuo savęs - aš trejus metus gaudavau
tik pusę atlyginimo. Ir negalima kaltinti kitų, pavyzdžiui, ES“, -
tęsė Prezidentė.
Priminus, kad ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo smarkiai kritikuojama, D. Grybauskaitė sakė, kad
Vokietija prisiima didelę atsakomybę už Europą ir valstybes nares,
kurios netgi nesugeba padaryti namų darbų.
„Situacija unikali, ir aš suprantu, kad Vokietijos vyriausybė
patiria didelį spaudimą. Praeityje spaudimas politikos elitui buvo
per mažas, todėl ir atsidūrėme ten, kur atsidūrėme“, - reziumavo D.
Grybauskaitė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį
dalyvauja neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Briuselyje
susirinkę 27 ES valstybių ir vyriausybių vadovai dvi dienas
derėsis, kaip paskirstyti septynmetį ES biudžetą 2014-2020 metų
laikotarpiui, taip pat aptars užsienio ir prekybos politikos
klausimus.
Pernai lapkritį ES šalims neradus sutarimo dėl daugiamečio
biudžeto, derybos buvo atidėtos, ir Europos Komisijos pirmininkas,
ir Europos Tarybos prezidentas buvo įgalioti parengti naują ES
biudžeto 2014-2020 metams pasiūlymą.
Pasak Prezidentės, pagrindinis Lietuvos tikslas yra
teisingesnis ES paramos paskirstymas. Taip pat mūsų šalis siekia,
kad 2014-2020 metų laikotarpiu parama būtų ne mažesnė nei 2007-2013
metais.
Derybose dėl daugiamečio ES biudžeto Lietuvai yra svarbus žemės
ūkio, struktūrinių fondų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo
finansavimas. Prezidentė pabrėžia, kad svarbiausia yra siekti
Lietuvai naudingiausio bendro finansinio paketo.