Sumažintas perpus Europos Sąjungos biudžetas išliktų funkcionalus, skatintų ekonomikos augimą ir, svarbiausia, perpus sumažintų naštą, tenkančią ES mokesčių mokėtojams.
Derybos dėl naujojo 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto Briuselyje prasidės ketvirtadienį, tačiau keliomis valandomis vėliau nei planuota.
Susitikimas, turėjęs prasidėti 16 valandą Lietuvos laiku, nukeltas 18 val. 30 min. Tik tuomet valstybių ir vyriausybių vadovams bus pateiktas naujo biudžeto projektas.
Susitikime Lietuvai atstovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė žadėjo siekti, kad 2014 - 2020 metų laikotarpiu parama būtų ne mažesnė nei 2007 - 2013 metais.
Anot diplomatinių šaltinių, kuriuos cituoja AFP naujienų agentūra, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy pirminį projektą ketina sumažinti nuo 973 milijardų eurų iki 957 milijardų.
Išlaidos - neadekvačios
„ES biudžeto projektas – kuriame numatyta apie trilijonas eurų išlaidoms, taip pat palikti galioti žalingi muitai ir subsidijuojamos Bendrosios žuvininkystės politikos ar Bendrosios žemės ūkio politikos programos – yra neadekvatus. Jame neatsižvelgta į dėl ekonominės krizės pasikeitusią situaciją“, – teigė studijos autorė, LLRI vyr. ekspertė K. Leontjeva.
Studijoje pateikiamas alternatyvus biudžeto „karpymo“ pasiūlymas – mažinti biudžetą 52 procentais.
K. Leontjeva siūlo iš esmės reformuoti ES biudžeto šaltinius - panaikinti importo muitus ir įnašus iš pridėtinės vertės mokesčio pajamų dalies bei atsisakyti planų įvesti naujus ES mokesčius.
ES biudžetas būtų finansuojamas iš šiandien egzistuojančių šalių narių įnašų, kurie mokami nuo kiekvienos valstybės narės bendrųjų nacionalinių pajamų. Išlaidų dalyje siūloma atsisakyti Bendrųjų žemės ūkio ir žuvininkystės politikų ir 20 proc. apkarpyti lėšas, skiriamas ES administravimui, konkurencingumo ir sanglaudos programoms.
„Tuo metu, kai ES valstybės narės yra priverstos taupyti, ES ir toliau ketina švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus neefektyvioms programoms, kurių tikslai prasilenkia tarpusavyje ir kurios iškreipia rinką bei sukelia infliaciją.
Nesumažinus šių programų finansavimo, ES vis labiau tols nuo pagrindinio užsibrėžto tikslo – konkurencingos ekonomikos.
Kalbant apie lėšas administravimui, ES biurokratai atrodo atitrūkę nuo realybės, nes jie siekia išlaikyti nepagrįstai aukštus savo atlyginimus, ilgesnes negu paprastų gyventojų savo atostogas ir kitas privilegijas. Tarp 2007 ir 2013 m. išlaidos ES administravimui išaugo nuo 7 iki 9,1 mlrd. eurų, t.y. beveik trečdaliu.
Tai yra visiškai nepateisinama, nes tai finansuoja nuo prastos ekonominės padėties kenčiantys paprasti ES gyventojai“, – teigia studijos autorė.
„Europos lyderiai ir vėl ginčijasi dėl „infliuoto“ ES biudžeto. Ką jiems iš tiesų reikėtų daryti, tai galvoti ir išsiaiškinti, kam ES biudžetas skirtas.
Daugybė pinigų yra skirta siauroms interesų grupėms, o tai iš tikro kenkia ES ir jos piliečiams. Ši studija priverčia susimąstyti, kur biudžetas veikia, kur stringa ir kaip mes galėtume sutaupyti daugybę pinigų“, – sakė „New Direction“ direktorius Tomas Miersas.
Derėsis ir dėl paramos atominei uždaryti
Derybose dėl ES biudžeto Lietuvai svarbiausi klausimai yra sanglaudos finansavimas, leidžiantis mažiau turtingoms šalims naudotis struktūrinių fondų parama, taip pat išmokos žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas.
Lapkritį vykusios derybos dėl ES biudžeto žlugo, šalims nesusitarus, kiek reikėtų mažinti pirminį Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą.
Mažinimo šalininkai, kurių priešaky - Didžioji Britanija, argumentuoja, kad valstybėms narėms vykdant taupymo politiką ES biudžetas negali augti.
Pernai lapkritį pateiktas projektas numatė, kad Ignalinos atominei elektrinei uždaryti iki 2020 metų būtų skirta 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų), o struktūrinės paramos „lubos“ Baltijos šalims būtų padidintos iki 2,59 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip išimtis bendrai taisyklei, kad parama negalėtų viršyti 2,35 proc. BVP.
Išimties Baltijos šalys sulauktų atsižvelgiant į ekonomikos nuosmukį 2009 metais.
Į projektą taip pat buvo įtraukta nauja nuostata, kad 2020 metais tiesioginės išmokos žemdirbiams turėtų siekti bent 196 eurus (677 litus) už hektarą. Tai - daugiau nei siūlyta anksčiau, nors ir mažiau nei prašė žemdirbių atstovai.
Planuojama, kad derybos truks bent dvi dienas.
