Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, nors lietuviai turi daugiausia taupymo tikslų, taupymo ir investavimo priemonių pasirinkimą riboja finansinės galimybės ir trumpalaikis požiūris į kaupiamą finansinį turtą.
„Kol žmogus nesijaučia finansiškai saugus, apie tolimesnę ateitį ar didesnius pirkinius negalvoja“, - sakė J. Varanauskienė.
Pusė iš tų, kurie nesinaudoja jokiomis finansinėmis priemonėmis ir taupo savarankiškai, tikisi sutaupyti vaikams, brangesniam daiktui, atostogoms ar nenumatytoms situacijoms.
„Keista, jog tie kurie tikisi sutaupyti pensiniam amžiui, nekaupia lėšų fonde ar pagal gyvybės sutartį“, - stebėjosi specialistė. Anot J. Varanauskienės, Lietuvos gyventojai turi daug ir įvairių tikslų taupyti. Dažniausiai tikslai susiję su šiandiena arba netolima ateitimi.
Nemaža dalis gyventojų nesinaudoja taupymo paslaugomis, ir tai dažnu atveju galima paaiškinti mažomis pajamomis.
Tyrimo duomenimis, visų trijų Baltijos šalių gyventojams svarbus santaupų suteikiamas saugumo jausmas. Tam, kad saugiau jaustųsi, taupo 59 proc. lietuvių, 39 proc. latvių ir 37 proc. estų. Įdomu tai, kad lietuviai turi daugiausia taupymo tikslų: vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas paminėjo daugiau kaip du tikslus (2,3), Latvijos ir Estijos – atitinkamai 1,4 ir 1,8 tikslo.
Išanalizavus lietuvių pateiktus atsakymus, paaiškėjo, kad lietuviai norėtų taupyti viskam – ir pensijai, ir vaikų gerovei, ir pirkiniams ar atostogoms.
Pasak J. Varanauskienės, latviai investuotų į auksą, o estai investuotų į mokslą ar kultūrą.
Išnagrinėjus tyrimo duomenis išsamiau, matyti, kad mūsų šalies gyventojams aktualiausi tie taupymo tikslai, kurie susiję su šiandiena.
„Pagal respondentų amžių matyti, kad vis tik svarbiausia yra taupyti tiems poreikiams, kurie jau dabar yra aktualūs, o ne iš anksto ruoštis ateičiai. Pavyzdžiui, matyti, kad vidutinio amžiaus (30–50 metų) žmonės dažniau nurodo taupantys vaikams, kuriuos augina ar jau užaugino, o vyresni negu 50 metų – pensijai, iki kurios jiems likę labai nedaug laiko. Tuo tarpu jaunimas (iki 30 metų) taupymą pensijai nustumia į paskutinę vietą“, – pastebi J. Varanauskienė.
Taupo pagal galimybes
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lietuviai daugiau nei latviai ir estai naudojasi finansinėmis taupymo paslaugomis. Nesinaudojančiųjų jokiomis bankų ir kitų institucijų teikiamomis taupymo paslaugomis Latvijoje yra net 59 proc., Estijoje – 45 proc., o Lietuvoje – 35 proc. gyventojų.
„Viena vertus, net ir mažiausia tarp Baltijos šalių respondentų, nesinaudojančių finansinėmis paslaugomis, dalis Lietuvoje yra palyginti didelė. Kita vertus, tai nebūtinai turi reikšti, kad žmonės visiškai neturi jokių santaupų. Gali būti, kad pasirinktos taupymo priemonės yra kitokios. Galbūt dalis santaupas laiko namuose, dalis investuoja į kitokį turtą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Tyrimo duomenimis, populiariausia finansine taupymo paslauga tarp lietuvių ir toliau yra indėlis – jį turintys nurodė 43 proc. respondentų. Toliau pagal populiarumą yra gyvybės draudimas (26 proc.) ir pensijų fondai (22 proc.). Tyrimo duomenimis, šiuo metu į akcijas ir investicinius fondus investuoja nedidelė dalis Lietuvos gyventojų – atitinkamai 4 ir 5 procentai.
„Matome, kad Lietuvos gyventojai taupo taip, kaip rekomenduojama pagal klasikinį turto kaupimo modelį, t. y. pirmiausia pasirenkamos paprasčiausios santaupų laikymo formos, skirtos saugumo poreikiams artimiausioje ateityje patenkinti, vėliau pradeda rūpėti sukaupti daugiau turto, palaipsniui didinant ir prisiimamą riziką.
Šį eiliškumą lemia pajamų ir išlaidų santykis bei sukaupto turto dydis. Tačiau reikia pastebėti, kad rizikingiau investuojančiųjų dalis yra nedidelė ir pagal amžių ar pajamų dydį kinta nedaug. Tai rodo, kad didesnės rizikos gyventojai taupydami prisiimti vis dar nenori“, – sako J. Varanauskienė.
Jei turėtų galimybę, pirktų brangų daiktą
Tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai, jei turėtų galimybę, dabar būtų labiau linkę „investuoti“ pinigus į kokį nors brangų daiktą – taip nurodė net 43 proc. respondentų. Tokiai investicijai šiandien ryžtųsi apie 27 proc. latvių ir tik 15 proc. estų.
Tačiau brangaus daikto įsigijimą kaip vienintelį pinigų panaudojimo būdą paminėjo tik 23 proc. lietuvių. Penktadalis (20 proc.) svarstytų ir galimybę įsigyti brangų daiktą, ir taupyti ar investuoti. Daugiau kaip pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų šiandien norėtų tik taupyti ir kaupti finansinį turtą.
„Vadinasi, prielaidos, kad gyventojai puls leisti santaupas, nėra labai tvirtos. Išsami analizė parodė, kad mūsų šalies gyventojai ieško balanso tarp taupymo ir vartojimo, kuris turėtų vyrauti visus šiuos metus“, – pastebi J. Varanauskienė.
