Pasak ekspertės, turint omenyje įspūdingą ankstesnių metų
augimą ir gerą pernykštį javų derlių, išlaikyti panašų eksporto
plėtros tempą bus vis sunkiau.
Be to, pažymi analitikė, egzistuoja nemaža tikimybė, jog
eksportuotojai patirs stipriausią po krizės spaudimą kelti darbo
užmokestį, prie to prisideda ir minimalaus mėnesinio atlyginimo
padidinimas.
„Poreikis atpalaiduoti smarkiai užveržtą įmonių investicijų
maišelį tampa vis smarkesnis, o galimybės tramdyti sąnaudų kilimą -
vis menkesnės“, - sakoma V. Tauraitės pranešime.
Analitikė pažymi, jog verslininkai, norėdami, kad šie sunkumai
jiems nesukliudytų, privalo ieškoti naujų rinkų.
Statistikos departamento duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011
m., eksportas padidėjo 14,5 proc., o importas - 9,9 proc. Sparti
eksporto plėtra laikėsi jau trečius metus iš eilės, o jo apimtis
beveik pusantro karto viršijo prieškrizines 2008 m. aukštumas.
Pasak SEB analitikės, eksporto sėkmės receptas buvo būtent
intensyvus verslininkų darbas ieškant naujų rinkų ir palaikant gerą
konkurencingumo formą. Jos teigimu, vienas iš pagrindinių
konkurencingumo kozirių buvo ir lėtas vidutinio darbo užmokesčio
didėjimas.
V. Tauraitės teigimu, svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių,
išskyrus Latviją, ūkio augimas buvo pastebimai lėtesnis negu 2011
m., o „virš euro zonos apskritai tvyrojo nuosmukio šešėlis“.
Smarkiausiai eksportas didėjo į Baltijos šalis ir NVS
valstybes: Estiją (34,9 proc.), Latviją (21,8 proc.), Rusiją (30,4
proc.), Ukrainą (23,8 proc.).
Įspūdingas pardavimų šuolis (79,9 proc.) Jungtinėje
Karalystėje, pasak SEB analitikės, įvyko dėl atsiradusios nišos
naftos produktų rinkoje, kuomet bankrutavo Europos naftos milžinė
„Petroplus“ ir Lietuvoje pagamintų degalų srautai buvo
perorientuoti iš kitų šalių į Jungtinę Karalystę. Tai, sako V.
Tauraitė, buvo esminė eksporto į Vokietiją, Prancūziją, JAV
sumažėjimo priežastis.
Eksportas į Lenkiją ir Baltarusiją taip pat smuktelėjo, bet
čia, anot V. Tauraitės, svarbesni buvo konkurencingumo, valiutos
kurso ir tų šalių ekonomikos būklės veiksniai.
Ekspertė pažymi, kad rudenį Lietuva sėkmingai išnaudojo
netikėtą gamtos dovaną - rekordiškai gerą javų derlių. Žemės ūkio
produktų eksportas smarkiai šoktelėjo, nes daugelio didžiųjų
pasaulio grūdų gamintojų derlius buvo nuniokotas prastų oro sąlygų.
Metų pabaigoje, V. Tauraitės teigimu, eksportą kilstelėjo į
augimo vėžes sugrįžęs transporto priemonių eksportas, kuris iki
liepos 1 d. krito dėl itin aukštos ankstesnių metų statistinės
bazės, kuomet prieš muitų padidinimą agresyviai didėjo naudotų
automobilių eksportas į NVS šalis.
Vis dėlto, net ir atmetus šiuos vienkartinius veiksnius,
eksporto plėtra buvo pakankamai solidi ir subalansuota, pabrėžia
analitikė. Praėjusiais metais sparčiausiai didėjo žemės ūkio ir
maisto produktų (26,9 proc.), mašinų ir įrengimų (25,6 proc.),
baldų (20,5 proc.), metalų (11,6 proc.), guminių ir plastiko
gaminių (11,1 proc.) eksportas. Tik transporto priemonių eksporto
metinis pokytis buvo neigiamas.