„Neturi kilti jokių abejonių: jeigu Kipras negaus išorinės paramos, šalis neišvengs bankroto“, cituoja ECB atstovo žodžius „Reuters“.
J. Asmussenas pridūrė, kad finansinė parama Kiprui - tai „toli gražu ne gatvė su vienpusiu judėjimu“. Mainais į paskolas šios šalies vyriausybė privalės vykdyti „griežtas kreditorių sąlygas“ - mažinti išsiplėtusį finansų sektorių ir didinti bankų operacijų skaidrumą.
Pirmadienį Briuselyje vyks eilinis euro grupės (euro zonos finansų ministrų tarybos) susitikimas, per kurį vėl bus svarstomos finansinės paramos Kiprui sąlygos.
2011 metais Rusija suteikė Kiprui 2,5 mlrd. eurų paskolą 4,5 metams palyginti nedidelėmis palūkanomis - 4,5 proc. per metus. Kipras kreipėsi į Rusiją, prašydamas nukelti paskolos grąžinimo terminą nuo 2016 iki 2022 metų. Be to, 2012 m. vasarą Kipras kreipėsi į Rusiją dėl naujos paskolos, šį kartą 5 mlrd. eurų.
2012 m. vasario pradžioje Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pareiškė žurnalistams, kad Kiprui išduotų paskolų sąlygų sušvelninimas yra labiau priimtinas nei naujos paskolos valstybei suteikimas.