Pasak prognozės, BVP augimą skatins aktyvėjanti užsienio prekyba. Pernai eksporto į Rusijos rinką plėtimasis atsvėrė lėtai aktyvėjančią prekybą su nusilpusia euro zona, todėl šalies verslo eksporto apimtys didėjo 14,5 proc., o importo - 10 proc. Eksporto augimo tendencijos, pamažu atsigaunant euro zonos šalių ekonomikoms, šiemet turėtų toliau stiprėti, teigiama prognozėje.
Prognozės autorių manymu, Lietuvos pramonė turi potencialo plėsti gamybos apimtis, kadangi, nepaisant stabilaus nedarbo lygio ir darbo jėgos emigracijos, produkcijos gamyba šalyje augo net ir esant nedidelėms investicijoms. Tai rodo, kad sulaukusios didesnių investicijų pramonės įmonės turi galimybių didinti produktyvumą bei pasiekti dar geresnių rezultatų. Toliau efektyvinti veiklą įmones vers ir kylantys darbo užmokesčiai.
Pasak prognozės autorių, dėl ženkliai didesnio svorio bendroje ekonomikos struktūroje net ir nedideli teigiami pokyčiai inovacijų, efektyvumo, vadybos gebėjimų, pardavimų ir kitose srityse tradicinėje pramonėje gali turėti didelį teigiamą poveikį pačioms įmonėms ir šalies ekonomikai.
Vis dėlto prognozėje pažymima, kad energijos išteklių kaina bei energetinis saugumas ir toliau yra rimta grėsmė ūkio augimui, infliacijos ir mokėjimų balanso rodikliams.
Anot ekspertų, augantis šalies BVP mažina šalies fiskalinį deficitą, tačiau naujoji Lietuvos vyriausybė, jei įves progresyvesnius mokesčius, rizikuoja jį vėl padidinti.
Euro įvedimas ne anksčiau nei 2015 m. gali turėti neigiamų ir teigiamų padarinių, sakoma prognozėje. Viena vertus, euro įsivedimo atidėjimas gali neigiamai atsiliepti prekybai tarp trijų Baltijos valstybių, iš kurių Estija jau yra euro zonos narė, o Latvija užsibrėžusi ja tapti nuo kitų metų.
Antra vertus, teigia ekspertai, mažėjantis išorės deficitas leidžia sumažinti valiutos riziką. Taip pat galima laimėti daugiau laiko visuomenės pasitikėjimui euru atkurti.