Kipro politikai, motyvuodami tuo, kad recesija šalyje bus gilesnė ir ilgesnė nei manyta anksčiau, sugebėjo išlošti vienerius metus, reikalingus pasiekti Kipro biudžetui keliamus reikalavimus. Šiuo metu finansinės pagalbos sąlygose nustatyta, kad Kipras 2018 m. turi pasiekti 4 proc. biudžeto perviršį.
Ankstesnės sąlygos buvo paremtos 3,5 proc. BVP nuosmukiu šiemet, tačiau šiuo metu tikimasi bent du kartus didesnio nuosmukio. Taip pat sutarta, kad 10 mlrd. eurų dydžio paskola Kiprui kainuos 2,5 proc. metinių palūkanų, kurios bus pradėtos mokėti po 10 metų. Taip pat šiandien atsistatydino Kipro finansų ministras, galimi ir kiti pokyčiai šalies vyriausybė kabinete.
Ispanijos gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) kovą susitraukė iki 44,2 punktų, palyginti su 46,8 punktais, buvusiais vasarį. Gamybos sektorius sudaro tik šiek tiek daugiau nei 12 proc. Ispanijos ekonomikos. PVI yra išankstinis ekonomikos indikatorius, kuris šiuo atveju signalizuoja greitėjantį sektoriaus susitraukimą.
Netgi Vokietijos gamybos sektoriaus PVI kovo mėnesį nukrito iki 49 punktų, nors prieš mėnesį buvo fiksuota 0,3 punktų reikšmė, rodanti sektoriaus plėtrą. Krentantys visų euro zonos šalių gamybos sektoriaus PVI rodo, kad BVP pirmąjį ketvirtį turėtų sumažėti. Prasti gamybos rodikliai Jungtinėje Karalystėje sukėlė lūkesčius dėl monetarinio skatinimo programos padidinimo.
Euro zonos nedarbo lygis vasario mėnesį pasiekė visų laikų aukščiausią lygį ties 12 proc., sausio įvertis buvo kilsteltas 0,1 proc. punkto ir taip pat pasiekė 12 procentų. Prieš metus nedarbo lygis euro zonoje sudarė 10,9 procentų. Mažiausias nedarbas išlieka Austrijoje (4,8 proc.) ir Vokietijoje (5,4 proc.). Euro zonos nedarbas pašoko 2,1 proc. nuo tada, kai prasidėjo skolos krizė. Palyginimui – globali finansų krizė sukėlė 2,4 proc. euro zonos nedarbo lygio augimą.