Trečiadienį po susitikimo su šalies premjeru Valdžiu Dombrovskiu prezidentas pažymėjo, kad situacija Latvijoje ir Islandijoje smarkiai skiriasi. Islandijoje visada buvo laisvai konvertuojama valiuta, bet šiandien dar negalima įvertinti, kokią įtaką šalies ekonomikai turėjo jos devalvacija.
„Nemanau, kad viskas jau pasibaigė. Praėjo dar nepakankamai daug laiko, kad būtų galima tiksliai įvertinti, kokie padariniai laukia Islandijos“, - sakė A. Berzinis.
V. Dombrovskis, savo ruožtu, pastebėjo, kad analitiko komentaruose dar kartą painiojamos priežastys ir padariniai.
„Tai ne vienintelis panašaus pobūdžio komentaras, kai norima pabrėžti, esą krizė Latvijoje kilo todėl, kad vyriausybė staiga nusprendė vykdyti taupymo politiką“, - sakė premjeras.
V. Dombrovskis taip pat pabrėžė, kad valiutos devalvacija pati savaime neišsprendžia biudžeto deficito problemos. „Šios situacijos nesugretinamos, ir tokiai nedidelei ir atvirai ekonomikai kaip Latvija nacionalinės valiutos devalvacija neturi jokios reikšmės“, - sakė V. Dombrovskis.
Lygindamas krizės įveikimo modelius Latvijoje (vidinė devalvacija) ir Islandijoje (valiutos devalvacija), Ž. Darvašas pareiškė, kad islandiškas modelis, jo nuomone, sėkmingesnis.
2008 ir 2009 metais Islandijos krona nuvertėjo apie 50 proc. Be to, šalis susidūrė su hiperinfliacija. Tačiau nagrinėjant pagrindinius ekonominius Islandijos rodiklius, krizės padariniai šalyje buvo mažiau skausmingi.
Islandijos BVP susitraukė 10 proc., tuo tarpu Latvijoje - 25 proc. Islandijoje nedarbas neviršijo 10 proc., tuo tarpu Latvijoje jis buvo didesnis nei 20 proc. Net subyrėjus finansinei Islandijos sistemai, šalies realioji ekonomika nukentėjo mažiau nei Latvijos, aiškino Ž. Darvašas.