Tarptautinis finansų institutas (IIF), atstovaujantis
didžiausiems pasaulyje bankams, nurodė, kad šiai mažai Europos
Sąjungos (ES) šaliai būtų „daug lengviau“ išbristi iš krizės
devalvavus valiutą, kas nėra įmanoma priklausant euro zonai.
Nobelio ekonomikos premijos laureatas amerikietis
Polas Krugmanas savo tinklaraštyje rašė: „Kipras turi atsisakyti
euro - dabar“.
„Atsisakius euro ir leidus smarkiai nusmukti naujos valiutos
kursui, būtų smarkiai paspartintas“ ūkio atsikūrimas, užtikrinant
žemės ūkio produkcijos eksporto ir Kiprui svarbaus turizmo
sektoriaus didesnį konkurencingumą, pažymėjo jis.
Tačiau Kipro universiteto makroekonomikos profesorius Marios Zachariadis perspėjo, kad šalis yra labai priklausoma nuo importo, kuris pagal tokį scenarijų smarkiai
pabrangtų.
Kipras importuoja keturis kartus daugiau negu eksportuoja, todėl
ekonomikos, kurios bendrasis vidaus produktas yra 17 mlrd. eurų (58,7
mlrd. litų), prekybos deficitas viršija 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd.
litų).
„Padidėjusi visų importuojamų dalykų kaina iš tikrųjų
padarytų tuos sektorius (žemės ūkį ir turizmą) mažiau
konkurencingais - nebent išties smarkiai sumažinsite atlyginimus“, -
pažymėjo M. Zachariadis.
Tuo tarpu to paties universiteto finansų profesorius Alexanderis Michaelides atkreipė dėmesį, jog Kipro
turizmo sektorius jau dabar veikia visu pajėgumu.
„Negalime tikėtis sulaukti daugiau nei 2 mln. turistų (per
metus), kurie jau atvyksta, todėl devalvacija faktiškai sumažintų
pajamas, dvigubai padidindama išlaidas, nes šis sektorius labai
priklausomas nuo benzino“, - aiškino jis.
Kipro, kuris įsivedė eurą 2008 metais, gyventojai skeptiškai
vertino ES bendrąją valiutą dar prieš vyriausybei susitariant su
tarptautiniais skolintojais dėl finansinio gelbėjimo paketo, kuriuo
siekiama apsaugoti šalį nuo bankroto.
Pernai lapkritį Europos Komisijos atlikta apklausa rodė, kad tik
48 proc. gyventojų eurą vertina palankiai.
Sparčiai didėjant nedarbui ir pradedant įgyvendinti griežto
taupymo priemones, „viešoji nuomonė pakryps euro atsisakymo link“,
prognozuoja ekonomikos konsultacijų bendrovės „Sapienta“ analitikė
Fiona Mullen.
Kipre didelę įtaką turinčios Ortodoksų Bažnyčios vadovas
praeitą mėnesį taip pat sakė, jog pritartų skolų prislėgtos
šalies pasitraukimui iš euro zonos.
„Tai nelengva, tačiau turėtume tam skirti tiek pat laiko, kiek
skyrėme stodami į euro zoną - arkivyskupas Chrizostomas II sakė
duodamas vieną interviu. - Euras negali išlikti.“
Tačiau F. Mullen perspėja nepradėti skuboto ir netvarkingo
pasitraukimo iš euro zonos, kurio reikalavo demonstrantai,
pasipiktinę griežtomis sąlygomis, nustatytomis Kiprui tarptautinių
skolintojų trejeto - ES, Europos centrinio banko (ECB) ir
Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
„Kai stojome į euro zoną, Kipras atsisakė daugumos savo
(užsienio valiutos) atsargų, - aiškino ekspertė. - Dabar turime
450 mln. dolerių (1,2 mlrd. litų) užsienio valiutos atsargų, o tai
reiškia, kad galėtume tik dvi savaites mokėti už importą.“
Pasak F. Mullen, dar prieš atsisakant euro reikėtų atkurti
užsienio valiutos atsargas ir sumažinti degalų importą. Be to,
tokiam precedento neturinčiam žingsniui „nėra jokio teisinio
pagrindo“.
Pats Kipro prezidentas Nicosas Anastasiades
atmetė galimybę pasitraukti iš euro zonos, nes tai sukeltų
grėsmę salos, kurios trečdalį teritorijos yra okupavusios
kaimyninės regiono milžinės Turkijos pajėgos, išlikimui Europos
Sąjungoje.