Interviu BNS naujienų agentūrai diplomatė sakė, kad JAV
tikisi, jog derybos su ES derybos dėl laisvos prekybos sutarties
prasidės Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžioje.
Vasarį skiriamuosius raštus įteikusi ambasadorė teigė
remianti Lietuvos pastangas prie Vakarų priartinti posovietines ES
rytines kaimynes, kurių vadovai šiemet Vilniuje bus kviečiami į ES
viršūnių susitikimą.
Pirmajame išsamiame interviu Lietuvos žiniasklaidai D. McCarthy
taip pat pabrėžė, kad JAV santykiai su Rusija neturi nieko bendra
su „įtakos sferomis“.
- Kokie bus Jūsų prioritetai einant JAV ambasadorės pareigas? Kam skirsite didžiausią dėmesį?
- Kadangi esu paskirta į ES ir NATO valstybę narę, mūsų
dėmesys bus sutelktas darbui su brandžia demokratija, kokia yra
Lietuva, sprendžiant globalius klausimus. Mūsų partnerystė su
Europa pagrįsta ne tik tiesioginiais transatlantiniais ryšiais, bet
ir bendru darbu išorės santykiuose. Tai apima platų diapazoną -
nuo iššūkių saugumo srityje iki naujų didelių ekonomikų,
problemų Artimuosiuose Rytuose.
Kalbant konkrečiau, be abejo, svarbus bus pirmininkavimas Europos
Sąjungai (ES) ir visa tai, ko tikimasi Lietuvoje. Mums taip pat
svarbūs kai kurie pirmininkavimo elementai.
- Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, vyks ES ir JAV derybos dėl laisvos prekybos. Ko iš jų tikitės?
- Kai abi pusės turės derybų mandatus, norėtume, kad būtų
išsakyta parama procesui. Detalės išryškės derybų metu. Bet
kadangi tai pirmas bandymas per daugelį metų pagilinti santykius
srityse, kurias apibrėš mandatai, tai gali šiek tiek užtrukti.
Taigi pirmiausia svarbu parama procesui, nes jis gilina integraciją
abipus Atlanto.
- Kokį poveikį laisva prekyba tarp JAV ir ES turėtų ekonomikai, užimtumui?
- Prekybai padėtų rūpestis netarifinėmis kliūtimis, sritimis,
kuriose prekyba nevyksta lengvai. Susilaikysiu nuo specifinių
detalių, nes dar nežinome, kokie bus suteikti mandatai. Tai
paskatintų prekybą abejose Atlanto pusėse, todėl atsirastų darbo
vietų. Mes, kaip ir Europa, susiduriame su lėto augimo ir darbo
vietų trūkumo iššūkiais.
- Ar pokalbiai turėtų prasidėti būtent Lietuvos pirmininkavimo metu?
Data dar nenustatyta, pas mus tęsiasi 90 dienų konsultacijų su
Kongresu periodas. ES turi savo atskirą darbotvarkę. Tikimės, kad
tai bus baigta maždaug birželį, todėl tikėtina - nors dar
negalime būti tikri - kad (Lietuvos) pirmininkavimo pradžioje
prasidės diskusijos ar tam tikri kontaktai.
- Jūsų pirmtakė Anne E.Derse savo paskutiniame interviu BNS sakė, kad jai einant pareigas „Lietuva pateko į daugybės Amerikos kampanijų radaro ekranus“. Ar tikitės tolesnės ekonominių santykių plėtros, didesnių Amerikos investicijų Lietuvoje?
- Laukčiau, kad tai vyktų bendros Lietuvos ekonominės
situacijos kontekste. Įmonės, vertinančios Lietuvą ar visą
regioną - daug mūsų įmonių dirba regioniniu pagrindu -
atsižvelgia į darbo jėgos kainą, mokesčius ir taip toliau. Be
abejo, regione JAV įmonės turi galimybių. Nors Lietuvos rinka nėra
labai didelė, bet, kaip minėjau, daug kompanijų dirba regione,
dviejose, trijose šalyse, kartais ir Lenkijoje. Taigi mes remsime
atskirų kompanijų iniciatyvas visose srityse. Tai mūsų naujo
mandato dalis - remti JAV įmonių pastangas ne tik šalyje, bet ir
visame regione.
- Kokių privalumų Lietuva turi investuotojams?
- Akivaizdu, kad tai ES šalis, su išsilavinusia darbo jėga,
darbuotojai moka kalbas, taigi tai labai patraukli rinka. Žinoma,
kiekviena įmonė priima atskirus sprendimus. Be abejo, įmonės
klausinėja mūsų apie šalį ir regioną. Manau, kad pirmininkavimas
ES padės įsitvirtinti požiūriui, kad čia įsikūrus galima
patekti į visą ES rinką.
- Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta karštos diskusijos dėl energetikos strategijos. Kokį interesą turi JAV, jos kompanijos dalyvauti svarbiuose energetikos projektuose - branduolinėje energetikoje, skalūnų dujų žvalgyboje?
- Iš pat pradžių turiu labai aiškiai pasakyti, kad mūsų
interesas, susijęs su energetiniu saugumu, yra strateginis interesas.
Pasauliniu mastu stebime paklausos tendencijas, pavyzdžiui,
augančią paklausą Azijoje, ir matome, kaip skirtingose šalyse
domimasi įvairiomis įvairių energijos šaltinių formomis, kaip tai
daroma čia, Lietuvoje.
Remdami ES veiklą energetikoje ir Trečiojo (energetikos paketo)
direktyvą, valstybės ir regiono siekį turėti platesnę energijos
šaltinių bazę, mes skatiname Lietuvą apsvarstyti visus šaltinius
ir priimti sprendimą, kuris, kaip suprantu, bus priimtas pakankamai
greitai, į kokius šaltinius sutelkti dėmesį. Ir tuomet
bendradarbiaujant su mūsų kompanijomis, kurios gali įžengti į
rinką arba jau būti čia, dalyvauti šiuose procesuose ir remti jų
pastangas čia užsiimti sėkminga veikla.
Taigi reikia žvelgti iš platesnės perspektyvos, o tuomet
prieiname prie galimybių mūsų kompanijoms.
- Jūsų kolega, Lietuvos ambasadorius Vašingtone Žygimantas Pavilionis neseniai sakė, kad ES ir JAV laisva prekyba gali atverti duris Amerikos suskystintų gamtinių dujų eksportui, nes dabar Amerikos dujos eksportuojamos tik į šalis, su kuriomis JAV turi laisvą prekybą. Ar tai tikėtinas scenarijus?
- Dėl dujų eksporto klausimo, kurį minėjo mano kolega, vyksta
diskusijos ir konsultacijos. Tai bus nacionalinis sprendimas,
politinis sprendimas. Toliau eina reguliaciniai aspektai, kad tai
galima daryti su šalimis, su kuriomis turime laisvos prekybos
sutartis. Šiuo metu neaišku, koks mandatas bus suteiktas
diskusijoms. Bet, žinoma, žiūrint į stadijas, tai gali prie to
privesti. Tačiau pirmiausia reikia sprendimo leisti eksportą, o tai
bus vidaus sprendimas.
- Skalūnų dujos labai pakeitė Amerikos energetikos sektorių. Kokių pamokų gali Lietuva išmokti iš jūsų šalies?
- Be abejo, mes labai džiaugtumėmės, galėdami pasidalyti
patirtimi. Žvalgybos klausimas buvo diskutuojamas Jungtinėse
Valstijose, buvo susirūpinimo, diskusijų su bendruomenėmis. Mes
išmokome iš šio proceso ir pradėjome dalytis patirtimi. Be abejo,
norėtume pasidalyti patirtimi šioje srityje
- Norėčiau pereiti prie kito svarbaus Lietuvos pirmininkavimo ES klausimo - glaudesnių ryšių su ES Rytų partnerystės programos šalimis. Ar matote galimybę šias šešias posovietines šalis priartinti prie Vakarų?
- Stebėjome ir tvirtai rėmėme tolesnę šių šalių
integraciją į Europos klubą. Žinoma, reikės įvertinti, kaip
greitai tai atsitiks kiekvienos atskiros šalies atžvilgiu,
atsižvelgiant į jų diskusijas su ES. Remiame tikslą ir Lietuvos
vyriausybės bei prezidentės pastangas surengti viršūnių
susitikimą. Turime tą patį tikslą - matyti jų tolesnę
integraciją į Vakarus.
- Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje visų akys bus nukreiptos į Ukrainą. Ar sutinkate su tais, kurie sako, jog 2013-ieji yra lemiami metai Ukrainai po daugybės balansavimo metų tarp Rusijos ir Vakarų?
- Žinoma, aš nesėdžiu Kijeve - ten yra mano kolega, beje,
buvęs ambasadorius Lietuvoje (ambasadorius Johnas F.Tefftas - BNS).
Yra jausmas, kad dabar labai svarbus metas šiai šaliai priimti kai
kuriuos lemiamus sprendimus.
- JAV „perkrovimo“ politika su Rusija Lietuvoje buvo jautri tema. Ar ši „perkrovimo“ politika dar gyvybinga?
- Mūsų bendradarbiavimas su Rusija yra labai platus ir
praktiškas. Su Rusija dirbame ties daugeliu globalių klausimų.
Įsteigėme specialius mechanizmus prezidentų komisijoje. Ten
sprendžiami įvairūs klausimai. Tai ne termino klausimas, bet
pripažinimas, kad daugelį metų dirbame su jais labai konkrečiais
klausimais.
Kartais požiūriai skiriasi, nuolat judama pirmyn ir atgal,
nuolat rengiami susitikimai Vašingtone ar kituose forumuose, kur
kalbame tokiais svarbiais klausimais kaip įvykiai Sirijoje, Šiaurės
Korėjoje, Irane. Taigi tai labai praktiški pragmatiniai santykiai.
- Tačiau kai kurie Lietuvoje sako, kad „perkrovimo“ politika neigiamai paveikė situaciją Rytų Europoje. Buvęs premjeras, dabartinis opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, kad „per pastaruosius ketverius metus Rytų Europoje sumažėjo Amerikos, todėl padaugėjo Rusijos“. Ar sutinkate su tokiu vertinimu?
- Mūsų santykiai su Rusija nėra susiję su įtakos sferomis, o
su praktišku ir pragmatiniu darbu sprendžiant globalius iššūkius.
Kartoju - tai ne apie įtakos sferas, tai nėra mūsų dialogo dalis.
Negaliu komentuoti, kaip dėl to jaučiasi Rytų Europa, bet tai nėra
mūsų dialogo dalis.
- Ar matote galimybių, kad JAV ir Rusija, NATO ir Rusija kada nors susitars dėl priešraketinės gynybos?
- Jūs kalbatės su JAV ambasadore Lietuvoje, ne JAV ambasadoriumi
NATO, kuris yra mano geras kolega. Todėl nenorėčiau rizikuoti
kalbant apie sritį, su kuria esu mažiau susipažinusi. Bet žinau,
kad tarp NATO ir Rusijos vyksta dialogas, buvo bandymų siekti
vaisingesnės diskusijos, pasikeitimo nuomonėmis. Reikia vertinti
platesnius NATO ir Rusijos santykius, kuriuose siekiama pažangos.