Trys Baltijos šalys greta, bet įpročiai skiriasi

Aida Murauskaitė („Lietuvos rytas“)
Atstumas nuo Vilniaus iki Talino – 600 kilometrų, tačiau mąstysena skiriasi taip, tarsi nuo šalies iki šalies būtų 6 tūkstančiai kilometrų.
Daugiau nuotraukų (1)
Tokiomis įžvalgomis apie pirkėjų įpročius dalijosi lietuvis verslininkas Giedrius Oliškevičius, dirbantis visose trijose Baltijos valstybėse.
„Estai – nacionalistai. Jei perka šokoladą, tai būtinai „Kalev”. O Lietuvoje niekam neskauda galvos, ar valgo „Pergalės” šokoladą, ar „Milka”, – pasakojo prekių priežiūros paslaugas teikiančios bendrovės „JSC Sorbum LT” vadovas G. Oliškevičius.
Lietuviui nebekelia šypsenos pašaipos estų atžvilgiu. Kad ir tokios, jog Estijoje net katinas eina per perėją žiovaudamas.
„Galbūt jie lėti, tačiau estai viską padaro iš pirmo karto. Septynis kartus pamatuoja ir tik tada kerpa. O lietuviai, besišaipantys iš šiaurės kaimynų, neretai linkę pirma daryti, paskui pagalvoti”, – aiškino verslininkas.
Perka kokybiškas prekes
Viena G. Oliškevičiaus pažįstamų pensininkų šeima Estijoje gyvena socialiniame būste.
Į valstybės paramą būstu jiems teko pretenduoti, nes butas, kuriame jie gyveno sovietmečiu, buvo grąžintas ankstesniems savininkams.
Iki pensijos iš Lietuvos kilusi žmona dirbo knygyne vedėja, o vyras estas buvo dėstytojas.
„Kai pasakau Lietuvoje, kad ši šeima gyvena socialiniame būste, visi išpučia akis. Tačiau Talino socialinis būstas primena butą Vilniaus Perkūnkiemio kvartale, ne kokią skylę”, – lygino G. Oliškevičius.
Neseniai šie estai paklausė G. Oliškevičiaus, ar tiesa, kad kava brangs. Jis patvirtino. Tuomet jie pasakė kaip tik nusipirkę daugiau, kad vėliau neišlaidautų. Panašiai pasielgtų ir lietuviai. Tik estų šeima pirko brangią ir kokybišką kavą.
„Estai skiriasi mąstysena. Jie nepirks pigaus daikto. Prieš 20 metų mes, studentai iš Lietuvos, važinėjome keliolikos metų senumo mašinomis, o estai išperkamąja nuoma pirko naujas.
Paskui mes savas remontuodavome, o jie važinėdavo be rūpesčių – juk naujos”, – į prisiminimus leidosi verslininkas.
Renkasi žinomus vardus
Estus ne itin traukia lietuviškos prekės. Bene geriausiai, anot G. Oliškevičiaus, perkamas lietuviškas tualetinis popierius „Grite”, tačiau jo estai nesieja su mūsų šalies gamintojais.
„Nežinau nė vieno lietuviško produkto, kuris būtų aukštai vertinamas Estijoje. Ten svarbu, kad būtų pasaulinis vardas.
Tarkim, iš „Stumbro” produkcijos populiariausias brendis „Imperial 12”, nes gerai skamba”, – pasakojo ir su lietuviškais, ir su estiškais tinklais šioje šalyje dirbantis vyras.
Pas lietuvį – ne pyragai
Prieš daug metų vos pradėjęs dirbti Estijoje, G. Oliškevičius nutarė pakeisti padalinio direktorių ir kreipėsi į vieną solidžiausių personalo paieškos bendrovių Taline.
Pirmajame etape, kai neskelbiamas būsimos darbovietės pavadinimas, gyvenimo aprašymus pateikė 30 kandidatų.
Iš jų personalo specialistai pateikė išsamesnę informaciją apie siūlomą darbo vietą dešimčiai, penki atėjo į pokalbį, o atrinkti buvo trys.
„Su jais susitikau aš pats. Paaiškėjo, kad, anot esto, pas lietuvį du kartus geriau dirbti nei pas lenką, tačiau tris kartus blogiau nei pas estą ir penkis kartus blogiau nei pas bet kurį kitą užsienietį.
Su atrinktais kandidatais kalbos neradome, todėl teko palikti ankstesnį direktorių”, – pasakojo „JSC Sorbum LT” vadovas.
Baigęs vidurinę mokyklą Lietuvoje, G. Oliškevičius studijuoti išvyko į Taliną. Tuomet ir patyrė, kad, atrodytų, panašios istorinės patirties šalys labai skiriasi. Ilgainiui, kai jau plėtojo savo verslą, artimiau susipažino ir su latviais.
Rygoje madas diktuoja rusai
„Latvijoje direktorius perka visureigį, o gyvena statomame sodo namelyje. Mums tai sunku suprasti. Bet latvis pirmiausia žiūrės, kad prekė būtų madinga, gražiai įpakuota, o paskui girsis ją įsigijęs”, – sakė G. Oliškevičius.
Tiesa, kalbant apie Latviją nederėtų pamiršti, kad šioje šalyje, ypač jos sostinėje Rygoje, apsčiai gyvena rusų, kurie iškraipo kaimynų paveikslą.
„Vienas mano partneris pardavinėja buities prekes. Jis pats nelabai suvokia, kaip galima pirkėjams įsiūlyti pagalvių užvalkalus po 300 eurų. Bet kai Rygoje jų parduoda penkiasdešimt, jau niekuo nebesistebi”, – pasakojo G. Oliškevičius.
Ne veltui sakoma, kad norėdamas pamatyti naujausių automobilių turi nuvykti į Rygą. Šiame mieste jau po dviejų savaičių važinėja Ženevos parodoje demonstruoti modeliai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.