Jo teigimu, verslo atstovai jau ne tik tyliai kuždasi, bet vis garsiau prabyla, kad laukti pertvarkos švietimo sistemoje – nėra kada.
„Specialistų reikėjo vakar, reikia šiandien ir reikės rytoj. Jau keli metai darbo rinka signalizavo, kad gresia didelis struktūrinis nedarbas, kad reikės inžinierių, kompiuterinių programų kūrėjų, technologų. Deja, šie signalai tikriausiai nuklydo į kosmosą, nes veiksmų, kurie efektyviai galėtų išspręsti šias problemas, nebuvo imtasi.
Šiandien matome, kad Lietuvoje nedarbas nekrenta žemiau 11, 12 procentų, o tai reiškia, kad rinkoje yra didžiuliai struktūriniai neatitikimai tarp pasiūlos ir paklausos“, – apie šiandienines problemas kalbėjo R. Koreiva, kuris skaitė pranešimą Vilniaus kooperacijos kolegijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Studijų tarptautiškumo problematika studentų, dėstytojų, darbdavių požiūriu“.
Apklausos rodo, kad labai daug jaunų žmonių dirba ne pagal specialybę, o darbo vietą renkasi priversti aplinkybių. R. Koreiva įsitikinęs, kad tokia padėtis yra pasekmė to, ką mes visi kartu darėme paskutinį dešimtmetį.
„Manau, kad aukštųjų mokyklų, kurios neieškos savo išskirtinumo ir pasikliaus kitų sudarytomis dažnai besikeičiančiomis prognozėmis, laukia niūri ateitis. Norint, kad ji tokia nebūtų, nebeužtenka stebėti rinka, profiliuoti specialybes. Reikia galvoti ir apie absolventų konkurencingumą rinkoje, ruošti rinkos poreikius atitinkančias studijų programas, turi būti rastas tinkamas bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų balansas, tenkinantis darbdavius“ , – pranešime spaudai cituojamas pranešėjas.
Lietuvos švietimo koncepcijoje nurodyta, kad pagrindinis aukštųjų mokyklų uždavinys yra suteikti studentams aukštąjį išsilavinimą, mokslinius bendruosius ir profesinius kultūros pagrindus, įgalinančius kūrybiškai ir profesionaliai dirbti įvairiose ūkinėse ir kultūrinėse veiklos srityse. Pasak R. Koreivos, būtent šie raktiniai žodžiai – kūrybiškai ir profesionaliai – turėtų būti įrašyti kiekvienos aukštosios mokyklos programoje, o suderinti šiuos dalykus turėtų išlikti didžiausiu uždaviniu.
Su tuo sutinka ir prie kolegijų kūrimo ištakų stovėję Romualdas Pusvaškis, šiuo metu Vilniaus kooperacijos kolegijos direktorius. Jis įsitikinęs, kad reikėtų atidžiai peržiūrėti universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų studijų programas ir vaidmenis. Kolegijų studijų programos neturėtų dubliuoti universitetų ir nesistengti artėti prie profesinių mokyklų. Kolegijų absolventai turi įgyti platų aukštąjį išsilavinimą, kuris turėtų suteikti konkrečios profesijos praktines žinias ir įgūdžius.
