Europos Komisija vertina Latvijos prisijungimą prie euro zonos
kaip galimybę padidinti bendrosios Europos valiutos patrauklumą,
nors euro zoną nesiliauja drebinusi krizė.
Kartu 9 puslapių išvadose dėl konvergencijos Europos Komisija
išreiškia savo susirūpinimą dėl nerezidentų indėlių, laikomų
Latvijos bankuose, apimčių. EK pabrėžia, kad svarbų vaidmenį
ateityje nulems Latvijos ryžtingumas kovoje su pinigų plovimu.
„Latvija turi ilgalaikes tradicijas ir konkurencinį pranašumą
aptarnaujant nerezidentus bankų klientus, daugiausia korporacijas
iš NVS šalių. Nerezidentų bankų verslo aptarnavimo priežiūra kelia
Latvijai papildomų uždavinių“, - teigiama išvadose.
Latvijai prisijungus prie euro
zonos, šalies centrinio banko funkcijų sąrašas nesutrumpės -
priešingai, centrinio banko veiklos sritis, šaliai įstojus į euro
zoną, išsiplės, pareiškė Latvijos centrinio banko ekonomistė
Aleksandra Bambalė.
Pasak jos, Latvijai prisijungus prie euro zonos, šalies
centrinio banko funkcijos nepasikeis. Kaip ir anksčiau, Centrinis
bankas rūpinsis grynųjų pinigų leidimu į apyvartą (eurų vietoj
latų), netrikdomu mokėjimo sistemos darbu, toliau sistemins
statistinius duomenis apie šalies mokėjimo balansą ir kitus
svarbius rodiklius.
Tačiau pasikeis sprendimų, susijusių su monetarine politika,
priėmimo vieta. Euro zonoje už monetarinę politiką yra atsakinga
Europos centrinio banko (ECB) taryba, atstovaujanti visų
nacionalinių centrinių bankų interesams.
„Pabrėžtina tai, kad palūkanų normos ir kiti mums svarbūs
monetariniai sprendimai bus vienodi visai euro zonai, ir mes savo
sprendimus priimsime, atsižvelgdami į jungtinės Europos interesus“,
- aiškina A. Bambalė.
Latvijai perėjus prie euro, šalies centrinis bankas turės
visavertį balsą ECB sprendimų priėmimo procese. „Mūsų balsas bus
toks pat vertingas kaip Suomijos, Vokietijos, Airijos ir kitų euro
zonos šalių balsas.
Be to, prie euro zonos prisijungia vis daugiau
Baltijos jūros regiono šalių; Suomija ir Estija jau įgyvendino savo
planus šiame kontekste, eurą įsivesti planuoja Latvija, Lietuva,
galbūt ir Lenkija. O tai reiškia, kad mūsų regionas turės svaresnį
balsą priimant sprendimus euro zonoje“, - pažymi ekonomistė.
ECB - bendros Europos valiutos centrinis bankas. Pagrindinis
ECB uždavinys - palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Euro zoną
sudaro 17 Europos Sąjungos šalių-narių, kurios nuo 1999 m. į
apyvartą išleido eurą.
Šių 17 valstybių centriniai bankai kartu su
ECB sudaro Eurosistemą, kurios svarbiausia funkcija - vykdyti
monetarinę politiką euro zonoje.