Europos Komisija vertina Latvijos prisijungimą prie euro zonos kaip galimybę padidinti bendrosios Europos valiutos patrauklumą, nors euro zoną nesiliauja drebinusi krizė.
Kartu 9 puslapių išvadose dėl konvergencijos Europos Komisija išreiškia savo susirūpinimą dėl nerezidentų indėlių, laikomų Latvijos bankuose, apimčių. EK pabrėžia, kad svarbų vaidmenį ateityje nulems Latvijos ryžtingumas kovoje su pinigų plovimu.
„Latvija turi ilgalaikes tradicijas ir konkurencinį pranašumą aptarnaujant nerezidentus bankų klientus, daugiausia korporacijas iš NVS šalių. Nerezidentų bankų verslo aptarnavimo priežiūra kelia Latvijai papildomų uždavinių“, - teigiama išvadose.
Latvijai prisijungus prie euro zonos, šalies centrinio banko funkcijų sąrašas nesutrumpės - priešingai, centrinio banko veiklos sritis, šaliai įstojus į euro zoną, išsiplės, pareiškė Latvijos centrinio banko ekonomistė Aleksandra Bambalė.
Pasak jos, Latvijai prisijungus prie euro zonos, šalies centrinio banko funkcijos nepasikeis. Kaip ir anksčiau, Centrinis bankas rūpinsis grynųjų pinigų leidimu į apyvartą (eurų vietoj latų), netrikdomu mokėjimo sistemos darbu, toliau sistemins statistinius duomenis apie šalies mokėjimo balansą ir kitus svarbius rodiklius.
Tačiau pasikeis sprendimų, susijusių su monetarine politika, priėmimo vieta. Euro zonoje už monetarinę politiką yra atsakinga Europos centrinio banko (ECB) taryba, atstovaujanti visų nacionalinių centrinių bankų interesams.
„Pabrėžtina tai, kad palūkanų normos ir kiti mums svarbūs monetariniai sprendimai bus vienodi visai euro zonai, ir mes savo sprendimus priimsime, atsižvelgdami į jungtinės Europos interesus“, - aiškina A. Bambalė.
Latvijai perėjus prie euro, šalies centrinis bankas turės visavertį balsą ECB sprendimų priėmimo procese. „Mūsų balsas bus toks pat vertingas kaip Suomijos, Vokietijos, Airijos ir kitų euro zonos šalių balsas.
Be to, prie euro zonos prisijungia vis daugiau Baltijos jūros regiono šalių; Suomija ir Estija jau įgyvendino savo planus šiame kontekste, eurą įsivesti planuoja Latvija, Lietuva, galbūt ir Lenkija. O tai reiškia, kad mūsų regionas turės svaresnį balsą priimant sprendimus euro zonoje“, - pažymi ekonomistė.
ECB - bendros Europos valiutos centrinis bankas. Pagrindinis ECB uždavinys - palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Euro zoną sudaro 17 Europos Sąjungos šalių-narių, kurios nuo 1999 m. į apyvartą išleido eurą.
Šių 17 valstybių centriniai bankai kartu su ECB sudaro Eurosistemą, kurios svarbiausia funkcija - vykdyti monetarinę politiką euro zonoje.
