Konferencijoje svečiavęsis Europos tarptautinės politinės ekonomikos centro (ETPEC) direktorius Razeenas Sally sakė, kad dabartinė Europos situacija yra netgi blogesnė nei buvo prieš krizę, o ją pagerinti galima mokantis iš Azijos šalių.
„Tiesa, Azija yra senovės graikų sąvoka, iš tikro šis žemynas yra daug įvairesnis nei dažnai galvojama“, – pažymėjo jis.
Kaip geriausiai ekonomiškai funkcionuojančius vietas R. Sally įvardino Honkongą ir Singapūrą, į kurį pats neseniai persikraustė.
„Aišku, jos nėra tobulos, tačiau turi mažą viešąjį sektorių, plėtoja atvirą prekybą ir turi tvirtą monetarinę politiką“, – pažymėjo ekonomistas, palaikantis laisvosios rinkos idėjas.
Jo manymu, šios dvi valstybės geriausiai atspindi britų ekonomisto Adamo Smitho knygoje „Tautų turtas“ aprašytą ekonomikos veikimo modelį.
R. Sally sakė, kad Europos problema šiandien yra ta, kad trūksta reformų. Daugelio šalių ekonomika išlieka silpna, bet vis tiek daroma viskas eurui išlaikyti.
„Šiame kontekste Baltijos šalys yra tarp sėkmingesnių išimčių, ypač turint galvoje krizes, kurias jums teko išgyventi per pastaruosius 20 metų“, – Lietuvą gyrė R. Sally.
Jis galvoja, jog Lietuvai reiktų pasimokyti iš Azijos, liberalizuoti rinką ir leisti jai būti ekonomikos augimo varikliu.
Azijos pamokos
ETPEC atstovas išskyrė penkias Azijos pamokas Europai.
Pirma, praeitame tūkstantmetyje Azijai vystytis neleido griežti diktatoriai - tik laisva tauta gali užtikrinti ekonomikos augimą.
Antra, anksčiau Vakaruose ekonomika veikė sėkmingai, nes turėjo rinkai palankias institucijas. Pastaraisiais dešimtmečiais Azija labai sėkmingai sugebėjo tas institucijas nukopijuoti.
Trečia, geriausi pavyzdžiai yra tokie atviri ir tolerantiški miestai, kaip Honkongas ir Singapūras, juose kurti ir plėtoti savo verslą yra labai lengva.
Ketvirta, pranešėjo manymu, Azijos šalis šiuo metu valdo išmintingos vyriausybės. Pats blogiausias sprendimas, kai valstybė sprendžia, kuriuos verslus reikia skatinti, o kuriuos - ne.
Penkta, per pastaruosius 20 metų iš skurdo pakilo apie milijardas žmonių. Tai buvo įmanoma tik išlaisvinus žmonių verslumą.
Daugiau Europos reiškia daugiau biurokratijos
Ž. Šilėno manymu, klausimas, daugiau ar mažiau Europos mums reikia, yra formuluojamas tų, kurie jos nori daugiau. Todėl jis pasiūlė geriau klausti, kiek „Europos“ galime iš tikro leisti.
Tomas G. Palmeris iš "Atlas" ekonominių tyrimų centro teigė, kad jis „Europą“ supranta, kaip daugiau biurokratijos.
Panašiai galvoja ir LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.
„Kairieji „Europą“ naudoja, kaip žodį, reiškiantį daugiau perskirstymo“, - sakė ji.
Tuo metu Seimo pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius laikėsi kiek kitokios nuomonės. Jis teigė, kad Europa pasmerkta kalbėti viena kalba, nes yra apsupta nestabilių regionų ir nėra saugi geopolitiškai.
P. Auštrevičius ES projekto atžvilgiu nusiteikęs optimistiškai. Jo manymu, Europa gali turėti geresnį reguliavimą su mažesne vyriausybe, tiesiog reikia mastyti plačiau.
"Kitu atveju, susidaro tokie reiškiniai, kaip Merkozy (sujungtos Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir buvusio Prancūzijos prezidento Nicolo Sarkozy pavardės, - Red.) ir du vadovai nusprendžia už visus", - sakė P. Auštrevičius.
Dėl Lietuvai prieštaraujančių kitų Europos šalių interesų įspėjo ir „National Affairs“ žurnalistas Johnas Fundas.
„Roko grupės „Eagles“ dainoje „Hotel California“ dainuojama: gali prisijungti, bet niekada negalėsi išvykti. Panašiai yra ir su ES“, – sakė JAV dešiniųjų pažiūrų apžvalgininkas.
Internetas grąžina galią žmonėms
Konservatyvios nepelno siekiančios organizacijos „Freedom Works“ prezidentas Mattas Kibbe savo kalboje aistringai pasisakė už pasaulį keičiančia interneto jėgą.
„Internetas leidžia žmonėms dalintis savo nuomonėmis apie viską bet kuriuo metu. Tai atima informaciją iš jos monopoliją anksčiau turėjusių, ir duoda prieiga visiems žmonėms“, – aiškino jis.
Aktyviai internete bendraujantis buvęs Teisingumo ministras Remigijus Šimašius taip pat dalyvavo LLRI konferencijoje.
Kalbėdamas apie reguliavimą, didžiausia problema jis įvardino tai, kad per daug žmonių juo vis dar tiki.
Tiesa, jis pažymėjo, kad reguliavimas iš esmės yra neišvengiamas ir egzistuoja visur, kur vienas žmogus ką nors liepią daryti kitam.
„Pavyzdžiui, pirkėjai labai sėkmingai reguliuoja, kas yra ant pardavėjų prekystalių“, – apie kraštutinumų pavojų įspėjo R. Šimašius.
Jam pritarė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kurio nuomone, reguliavimas reikalingas, pavyzdžiui, greitiesiems kreditams, reikia tam tikro pradinio kapitalo.
Tačiau kvaila reakcija jis pavadino kai kurių politikų vis iš stalčių ištraukiamą prekių, brangusių dėl pakitusių žaliavų kainų, reguliavimą, nes taip būtų ignoruojami natūralūs rinkos dėsniai.
