Septintą dešimtį bebaigianti latvė Tekla Pinta vasarą leidžia savo sodo namelyje, Bauskės rajone, netoli Latvijos ir Lietuvos pasienio. Tad per sodo darbus Europos Komisijos naujienos gal ir neišgirdo. Bet kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Europos Komisija (EK) Latvijai trečiadienį uždegė žalią šviesą kelyje į eurą, dar ne kartą kartos visa šalies žiniasklaida.
Skirtingai nei didelė dalis latvių, T. Pinta į naująją valiutą žiūri palankiai. Ir su latu jai negaila atsisveikinti – gal todėl, kad per savo gyvenimą moteris pratinsis jau prie ketvirto pinigo.
Prieš beveik 70 metų, kai ji gimė, Latvijoje naudotas rublis. Atgavus nepriklausomybę laikinai įvestas Latvijos rublis. Tačiau niekas jo taip nevadino. Tik – repši, pagal ano meto Latvijos Centrinio banko pirmininko Einarso Repše pavardę. Visaip kaip ir mūsų „vagnorkės“.
Mieliausias širdžiai T. Pintai buvo latas, tačiau sentimentais moteris negyvena, o į pokyčius žiūri pragmatiškai.
„Kiek tos Latvijos yra! O kai reikia keliauti, reikia ir pinigus keistis. Su euru bus lengviau, nereikės mokėti už valiutos keitimą ir kainas Europoje bus lengviau suprasti“, - lrytas.lt kalbėjo Latvijos pensininkė.
Atkurs pasitikėjimą euro zona?
„Latvijai – 12 balų“, - mėgdžiodamas „Eurovizijos“ dainų konkursą trečiadienį spaudos konferencijoje juokavo EK vicepirmininkas Olli Rehnas, pasiuntęs kaimynams gerą žinią. EK ir ECB nuomone, Latvija atitinka euro zonai taikomus konvergencijos kriterijus ir siūlo ES Tarybai leisti šaliai eurą įsivesti nuo 2014 m. sausio 1 d.
Išanalizavus ekonominius rodiklius įvertinta, kad Latvijoje infliacija neviršijo trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių infliacijos vidurkio. Ji kaimyninėje šalyje siekė 1,3 proc.
Šalies biudžeto deficitas neviršija 3 proc., o valstybės skola - 60 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Be to, prognozuojama, kad Latvijos ekonomika šįmet augs sparčiausiai visoje ES. Latvijos noras įsivesti eurą yra pasitikėjimo bendra valiuta ženklas ir įrodymas, kad tie, kurie prognozavo euro zonos iširimą, klydo“, - teigė konvergencijos ataskaitą pristatęs O. Rehnas.
Latviai pokyčių bijo
Tačiau nepaisant geriausių visoje ES ekonominių rodiklių didžioji Latvijos dalis nepalankiai žiūri į eurą. Įvairios apklausos rodo, kad bendrai valiutai nepritaria apie 30 – 40 proc. latvių. Nemaža dalis šiuo klausimu dar neturi nuomonės.
Dar kiti tyrimai rodo, kad už bendrą europinę valiutą pasisako 50 proc. kaimynų, tačiau 8 proc. jų euro nenori 2014-aisiais.
Tačiau tokių tautiečių baimių nelabai supranta ponia Tekla.
„Žmonės jau ir taip paskolas dažniausiai ima eurais, tai koks skirtumas – bus latas ar euras? Be to, kursas bus paprastas, tad naujas kainas bus galima nesunkai palyginti. Oficialiai man dar nepranešta, kokia bus mano pensija eurais, bet esu jaunatviška močiutė, pati viską pasiskaičiavau, o kainose tikrai susigaudysiu“, - linksmai nusiteikusi kalbėjo T. Pinta.
Tiesa, greitai apskaičiuoti naujas kainas ir jas palyginti T. Pintai gal ir nebus sunku. Juk ji – matematikos mokytoja. O kam skaičiavimas sekėsi prasčiau, viską nuosekliai, su piešinėliais ir kainų palyginimais mėgina aiškinti Latvijos valdžia ir žiniasklaida.
Visą sausį - ir latai, ir eurai
Jau nuo šių metų spalio iki 2014-ųjų pabaigos kainos visoje Latvijoje bus pateikiamos tiek latais, tiek eurais.
Nors T. Pinta mano, kad kainos neišvengiamai kils, Latvijoje numatyta, kad pakitusios kainos bus apvalinamos matematiniu principu. Jei produkto kainoje po kablelio lieka skaičiai nuo 0 iki 4, kaina neturi didėti. Jei nuo 5 iki 9 - kainą galima apvalinti į didesniąją pusę.
Nurodyta, kad perskaičiuojant kainas iš latų į eurus, skaičių kiekį po kablelio bus būtina išsaugoti. Pavyzdžiui, jei kaina latais buvo 5,06 ls, suma eurais taip pat privalės turėti du skaičius po kablelio – 7,20 euro. Taisyklė netaikoma tik jei po kablelio lieka du nuliai.
Euro įvedimo Latvijoje plane numatytas vieno mėnesio pereinamasis laikotarpis, per kurį šalies gyventojai galės atsiskaityti tiek latais, tiek eurais. Tačiau jau nuo pirmos naujų metų dienos latai bus pradėti išiminėti iš apyvartos.
Atsiskaitymai negrynaisiais pinigai jau nuo sausio 1 dienos bus vykdomi eurais.
Sąskaitose latai į eurus bus konvertuoti automatiškai be jokių mokesčių pagal ES Tarybos nustatytą kursą. Jis gali būti patikslintas šių metų liepą.
Šešis mėnesius į eurus latai bus keičiami nemokamai, o Latvijos bankas tai darys neribotą laiko tarpą.
Ant monetų - Milda
Latvijoje jau nuo 2006 m. aišku ir kaip atrodys latviškos euro monetos. Kiekviena euro zonos narė gali sukurti nacionalinį averso dizainą. Kitose pusėje yra visoms euro monetoms vienodi simboliai.
Ant vieno ir dviejų eurų monetų bus iškaltas Latvijos laisvės simbolio Mildos atvaizdas, puošęs ir tarpukariu apyvartoje buvusius 5 latus . Ant 10, 20 ir 50 euro centų monetų bus iškaltas didesnis, o ant 1, 2 ir 5 centų - mažesnis Latvijos herbas.
Iš pradžių siūlyta, kad du eurus puoštų Rygoje stovinti Laisvės statula, tačiau jai visai atvaizduoti monetos averso neužteko. Piešinį šiek tiek pakeitus, nuspręsta, kad paminklas tampa beveik neatpažįstamas, tad nuspręsta, kad ir dviejų eurų monetą puoš Latvijos mergelė Milda.
Konkursas dėl latviškų euro monetų kaldinimo buvo paskelbtas dar pernai metais. Jį laimėjo Štutgarto monetų kalykla.
Ataskaita Lietuvai – po metų
Tiesa, siekiant euro, tik Komisijos ir Europos Centrinio Banko pritarimų nepakanka.
Tikėtina, kad jau šį mėnesį euro Latvijoje klausimas bus aptartas ir ES finansų ministrų Taryboje. Vėliau – ES lyderių susitikime.
Oficialių teisinių sprendimų tikimasi liepos mėnesio finansų ministrų taryboje. Manoma, kad nors sprendimas bus teigiamas, čia gali kilti nemažai diskusijų dėl Latvijos ekonominio stabilumo ir ne Latvijos piliečių bankuose laikomų indėlių.
Euro siekiančios šalims reguliarias ataskaitą EK ir ECB rengia kas dvejus metus, tad specialaus institucijų įvertinimo šįmet Latvija paprašė specialiai. Euro 2015-aisiais siekiančiai Lietuvai ši ataskaita be jokių papildomų prašymų bus pateikta po metų.