Nekeista, jog nuosprendis pribloškė valstybei tarnavusius pareigūnus. Ką šiuo konkrečiu atveju jie nuveikė blogo?
Valdininkai bendradarbiavo su privačiu kapitalu – bendrove „Achema“, kuri siekė savo lėšomis pastatyti terminalą. Objektą, kurio Lietuvoje netrūksta niekam kitam, gal tik apie 50 procentų, o ateityje – 80 procentų, visų importuojamų dujų suvartojančiai „Achemai“.
Priminsiu, kad šilumos gamintojai siekia pakeisti dujas triskart pigesniu vietiniu kuru, todėl šilumos ūkiui terminalo statybos nėra aktualios.
Deja, schema, kuomet privati bendrovė pastato terminalą ir iš Lietuvos biudžeto neišleidžiamas nė 1 litas, netinka valstybiniam verslui.
Toks kelias eliminuoja galimybę pasipinigauti plėtojant stambų projektą. Jeigu statys privatus verslas, nebeprieis rankos valstybiniams konkursams skelbti, konsultantams samdyti ir studijoms ruošti.
Paradoksas čia vienas: pareigūnai, kurie valstybei būtų sutaupę 3 milijardus litų (tiek terminalas kainuos per 10 metų), sulaukia teismo nuosprendžio.
O apie pareigūnų, kurie realiai atsakingi už būsimą 3 milijardų iššvaistymą beprasmėms terminalo statyboms, teismus negirdėti.
Belieka pridurti, kad „Achema“ dėl teisės nepirkti dujų iš terminalo kreipėsi į teismus, bendrovei pareiga naudotis terminalu yra panaikinta.
Nereikalingas valstybinis terminalas stabdo pigaus biokuro plėtrą ir ateityje pareikalaus bereikalingų investicijų į dujų saugyklą.
O buvusių pareigūnų byla dar kartą įrodo, kad Lietuvoje vyksta kova tarp racionalaus privataus ir neracionalaus valstybinio verslo. Kol kas laimi pastarasis.