Tuo metu Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie
Kraštos apsaugos ministerijos penktadienį taip pat viešai
paskelbtoje savo ataskaitoje bei grėsmių vertinime nurodo, jog
„Rusija kitų šalių energetinę nepriklausomybę vertina kaip
grėsmę savo saugumui“. Pusė viso Rusijos federalinio biudžeto
gaunama iš naftos ir dujų sektorių, o nuo to atitinkamai priklauso
ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų finansavimas, kuris per pastarąjį
dešimtmetį išaugo tris kartus.
„Ypatingą grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia šalies
priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo Rusijos
Federacijos „Gazprom“ ir jo diktuojamų dujų kainų bei tiekimo
sąlygų. Gamtinių dujų sektorius yra pažeidžiamiausia Lietuvos
energetikos sritis, nes Lietuva išlieka techniškai ir ekonomiškai
priklausoma nuo „Gazprom“, - rašoma VSD dokumente.
Pasak departamento, problemos dėl dujų kainos ir jų atsargų
kaupimo išliko svarbios, nepaisant pernai vykdytos Lietuvos gamtinių
dujų sektoriaus reformos ir su ja susijusių projektų.
VSD tvirtina, kad Rusija skiria „ypatingą dėmesį Lietuvoje
vykdomiems strateginiams energetikos projektams“.
„Tarp didžiausią susidomėjimą keliančių klausimų - ES
trečiojo energetikos paketo nuostatų įgyvendinimas, suskystintų
gamtinių dujų terminalo statyba, Visagino AE projekto perspektyvos.
Tvirtinama, kad minėti projektai kelia grėsmę šių valstybių
„energetiniam saugumui“, nors labiau tikėtina - jų interesams
Baltijos regione“, - teigiama ataskaitoje.
Pasak departamento, atominių jėgainių Karaliaučiaus srityje ir
Baltarusijoje statybos bei planuojamų dujų infrastruktūros
projektų Karaliaučiaus srityje „ekonominis pagrįstumas ir projektų
inicijavimo mechanizmas yra abejotinas“. VSD teigimu, šie projektai
plėtojami, norint paveikti Lietuvoje vykdomų energetinių projektų
įgyvendinimą.
„Manipuliuodama energetinių išteklių kainomis ir derybiniais
paketais, Rusija siekia kuo ilgiau išlaikyti Lietuvą ir kitas šalis
energetinėje priklausomybėje nuo jos išgaunamų energijos
išteklių tiekimo. Tikėtina, kad artimiausiu metu Rusija sieks
toliau trukdyti rastis alternatyviems energijos išteklių
tiekėjams“, - teigia departamentas.
Lietuvos karinės žvalgybos - AOTD - ataskaitoje nurodoma, jog
Rusija kitų šalių energetinę nepriklausomybę vertina kaip
grėsmę savo saugumui.
„2011 metų pabaigoje tuometinis Rusijos ginkluotųjų pajėgų
Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Nikolajus Makarovas
pristatė grėsmių kariniam saugumui vertinimą. Kaip pagrindinė
grėsmė Rusijos kariniam saugumui nurodytas Vakarų siekis
užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, pažeidžiant Rusijos
ekonominius ir politinius interesus“, - rašoma AOTD grėsmių
nacionaliniam saugumui vertinime.
Čia pat teigiama, jog Rusijos vadovybė taip vertina Vakarų
siekį užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, kadangi jos
biudžetas išlieka kritiškai priklausomas nuo pajamų už
energetinių išteklių eksportą, o didelės pajamos už naftą ir
dujas yra pagrindinė prielaida, leidžianti palaikyti vidaus
politinį stabilumą.
Be to, Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformos esminio siekio -
perginklavimo šiuolaikine ginkluote - įgyvendinimas taip pat
priklauso nuo pakankamų biudžeto pajamų už naftą ir dujas.
„Grėsme saugumui laikomi Vakarų žingsniai, darantys esminį
neigiamą poveikį Rusijos interesams ir visai jos energetikos
politikai. Kita vertus, atskirų Europos valstybių (taip pat ir
Lietuvos Respublikos) žingsniai energetinės nepriklausomybės link
traktuojami kaip darantys ribotą neigiamą poveikį Rusijos
interesams ir darantys įtaką grėsmės saugumui kilimui. Situaciją
dar komplikuoja ir tai, kad Rusijos vadovybė energetiką vertina kaip
vieną pagrindinių politinės įtakos Vidurio ir Rytų Europoje
svertų, todėl itin jautriai reaguoja į bet kokias šio regiono
valstybių pastangas didinti energetinę nepriklausomybę“, - nurodoma
karinės žvalgybos paskelbtame vertinime.
Nepaisant to, kad po 2008-2009 metų krizės Rusijos ekonomika
atsigauna, tačiau, kaip teigia AOTD, šiuo metu išlieka
struktūriškai silpna ir „labai priklausoma nuo energetikos
sektoriaus“.
„2012 metais 50,2 proc. Rusijos federalinio biudžeto pajamų
gauta iš naftos ir dujų sektorių. Iki 2008 metų pabaigos nuolat
didėjusios pajamos iš gamtos išteklių eksporto Rusijai suteikė
galimybę kasmet gerokai didinti savo ginkluotųjų pajėgų
finansavimą. Per pastarąjį dešimtmetį nominalios gynybos
išlaidos išaugo maždaug 6,5 karto. Atsižvelgiant į infliaciją,
per minėtą laikotarpį realus ginkluotųjų pajėgų finansavimas
išaugo maždaug tris kartus. Ekonominės krizės sąlygomis šis
finansavimas augo lėčiau, bet pradedant 2011 metais vis didesnių
finansinių resursų skyrimo ginkluotosioms pajėgoms tendencija vėl
išryškėjo. 2013 metais Rusija didins šį finansavimą beveik 15
proc., o gynybos išlaidos pirmą kartą viršys 3 proc. BVP ribą
(sudarys 3,2 proc.)“, - rašoma AOTD vertinime.
Karinė žvalgyba atkreipia dėmesį, jog Lietuva pastaraisiais
metais nuolat patiria intensyvias, sistemingas ir į ilgalaikę
perspektyvą orientuotas išorės veikėjų informacines atakas.
Jų intensyvumas ypač išauga, kai Lietuva imasi aktyvių
veiksmų, įgyvendindama savo užsienio politikos ir gynybos
prioritetus bei energetikos projektus.
„Informacinių atakų turinį konkrečiu momentu dažnai lemia tos
dienos aktualijos. Kita vertus, informacinių išpuolių objektai
nuolat yra tos pačios sritys, pirmiausia – užsienio politika,
krašto apsauga, energetinė politika. (...) 2012 metais ypatingas
dėmesys imtas skirti „neracionaliems“, „nenuosekliems“ ir
„neteisėtiems“ Lietuvos Respublikos veiksmams energetikos srityje“, -
teigiama vertinime.
VSD ataskaitos dalis viešai paskelbta antrą kartą, Karinė
žvalgyba grėsmių vertinimą viešai paskelbė pirmąjį kartą.