Estai savo kronas į eurus pakeitė daugiau nei prieš dvejus metus – 2011-ųjų sausio 1 dieną.
Latviai su latais atsisveikins po gero pusmečio: nuo kitų metų kaimyninėje šalyje bus įvestas euras. Tam šią savaitę jau pritarė Europos Komisija, rašo "Lietuvos rytas".
Ar Lietuva, apsisprendusi siekti euro nuo 2015 metų, liko prie suskilusios geldos? Ekonomistai dėl to nesutaria. Mat kol kas neaiškus pačios euro zonos likimas.
Pagalba. 2009-aisiais Latvija buvo kone ant bankroto slenksčio. Kaimyninė šalis nebegalėjo pasiskolinti finansų rinkose, ekonomika smuko neregėtu greičiu. Kaip sugebėjo šalis tiesiu taikymu iš duobės įšokti į euro klubą?
Anot ekonomistų, labiausiai padėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) parama, kurią atstūmusi Lietuva sunkmečiu sumokėjo didžiulę kainą. Tiesa, kančių patyrė ir latviai.
„TVF ne tik suteikė Rygai paskolą, bet ir iškėlė didžiulius reikalavimus, iš kurių bene svarbiausias – laikytis fiskalinės drausmės. Tai pasiekti latviams pavyko greičiau negu mums, todėl jie jau atitinka Mastrichto kriterijus ir gavo kvietimą į euro zoną.
Jiems padėjo ir tai, kad per ekonomikos nuosmukį labai susitraukė vidaus paklausa, o su ja – ir infliacija”, – sakė banko „Finasta” vyriausioji ekspertė Rūta Medaiskytė.
Investicijos. Ar įstoję į euro zoną latviai sugebės pritraukti daugiau užsienio investicijų negu su litu likę lietuviai? Bent jau per metus, jei mums pavyks įstoti į euro klubą 2015-aisiais.
Anot ekonomisto Rimanto Rudzkio, pagal investicijas mes ir taip velkamės uodegoje, todėl labiau atsilikti vargu ar įmanoma.
R. Medaiskytė sakė: „Jei aš būčiau užsienio investuotoja ir matyčiau dvi labai panašias valstybes, tik viena jų turėtų eurą, greičiausiai rinkčiausi būtent ją.”
2007 metais Lietuva dėl minimaliai per didelės infliacijos negalėjo įsivesti euro. R.Rudzkio nuomone, taip buvo praleista labai puiki proga.
„Tuomet euro zona ir jos ateitimi niekas neabejojo. Jeigu būtume įsivedę eurą, neabejotinai būtų plūstelėjusios užsienio investicijos.
Šiuo metu pati euro zona akivaizdžiai serga, jos ateitis tikrai nėra aiški. Todėl net įstoti į ją savotiškai lengviau, nes priimdamos naują narę senosios nori įrodyti visam pasauliui, kad joms sekasi tvarkytis su problemomis, kad tikima euru”, – sakė ekonomistas.
R. Rudzkio nuomone, euras Latvijai gali tapti ir nemenka našta. Taip nutiktų tuo atveju, jeigu euro zonos skolų krizė dar pasunkėtų ir būtų nuspręsta didinti Europos finansinio stabilumo fondą. Tuomet nemenkai prisidėti tektų ir kaimynams.
Ateitis. Dukart Vyriausybei vadovavusio ekonomisto Gedimino Vagnoriaus nuomone, įsivesti eurą Lietuvai šiuo metu būtų tas pats, kas persėsti iš „Zaporožec” į „Mercedes”.
„Dabar dėl valiutų valdybos modelio mes neturime netgi lito, nes nereguliuojame nei palūkanų, nei galime priimti kitokius sprendimus, pavyzdžiui, kaip Lenkija, Švedija ar Didžioji Britanija.
Neturime ir euro. To kaina labai didelė, valstybė kasmet praranda milijardus litų, nes negali savarankiškai reaguoti į ekonomikos pokyčius.
Grįžti prie tikro lito būtų žingsnis atgal, todėl reikia kuo greičiau siekti euro”, – aiškino G.Vagnorius.
Laikas. Profesorius R. Rudzkis nevisiškai sutiko su dabartinės Vyriausybės siekiu kuo skubiau pakeisti litą euru.
„Tikrai nemanau, kad euras – klystkelis. Tačiau svarbiausia dabar laikytis fiskalinės drausmės ir atitikti visus Mastrichto kriterijus.
Kai tai bus padaryta, galėsime laukti patogios progos. Juk jeigu 2015-aisiais skolų krizė tęsis, tad kam skubėti?” – aiškino ekonomistas.