Pasklidus žiniai, kad Latvija priimama į euro zoną, šios šalies skolinimosi kaina, anksčiau buvusi tokia pati kaip Lietuvos, sumažėjo 0,8 procentinio punkto.
Mūsų šalies biudžetui analogiškas paskolų atpigimas leistų sutaupyti 320 mln. litų per metus.
– Ar nekyla grėsmė, kad, Latvijai įstojus į euro zoną, o Lietuvai likus vienintele euro dar neįsivedusia Baltijos valstybe, mūsų šalis bus laikoma regiono atsilikėle, nepatrauklia užsienio investuotojams? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos.
– Jei Lietuva prie euro zonos prisijungs metais vėliau nei Latvija, žalos tai nepadarys.
Kai Baltijos šalys dar tik stojo į ES, Estija buvo pakviesta derėtis drauge su pirmąja kandidačių grupe, o Latvija ir Lietuva paliktos už borto. Tačiau tai mus mobilizavo, ir visoms trims šalims pavyko įstoti į ES vienu metu.
Manau, kad ir Latvijos sėkmė jau kitąmet įsivesti eurą mobilizuos Lietuvą, vers labiau stengtis atitikti Mastrichto kriterijus, kad 2015 metais ir mūsų šalis būtų priimta į euro zoną.
Kaimynų ryžtas jau pastūmėjo Lietuvą aktyviau siekti euro. Prieš Seimo rinkimus partijos labai atsargiai ir nekonkrečiai kalbėjo apie euro įvedimą. O Latvijai pasiekus lūžį siekiant šio tikslo, ir Lietuvos politikai sukruto.
– Gal Lietuva netgi galės pasimokyti iš Latvijos, kaip išvengti klaidų įvedant eurą?
– Iš tiesų latvių patirtis tvarkantis su kainų apvalinimu gali praversti.
Bus galimybė paanalizuoti ir kokį poveikį euro įvedimas daro užsienio investuotojams.
– Kokios grėsmės kiltų Lietuvai, jei 2015 metais vis dėlto nepavyktų įsivesti euro?
– Žinoma, būtų labai pavojinga, jei Lietuva ilgesniam laikui liktų vienintele Baltijos šalimi, neįsivedusia euro.
Užsienio investuotojų pasitikėjimas galėtų sumenkti.
Negana to, neįsivedus euro 2015 metais, vėlesniu laiku gali būti sudėtinga atitikti Mastrichto kriterijus. Dabar infliacija tiek euro zonos šalyse, tiek Lietuvoje sumažėjusi.
Neabejoju, kad euro zonos šalių ekonomika atsigaus šių metų pabaigoje ar vėliausiai kitąmet.
Tada sustiprės infliacijos tendencijos ir gali būti sunku tenkinti šį Mastrichto kriterijų.
Mat infliacijai suvaldyti valdžia turi mažai svertų, tai sunkiai reguliuojamas rodiklis.
Neįsivedus euro 2015 metais gali tekti ilgai laukti, kol tai pavyktų padaryti.
Tiek verslas, tiek finansų institucijos jau pradeda planuoti savo darbus. Jei data nusikeltų į nežinia kuriuos metus, būtų nuostolių dėl išankstinių investicijų į informacines technologijas, kitus perėjimo prie euro darbus.
– Latvija – labai svarbi Lietuvos prekybos partnerė. Ar eurą įsivedusiai kaimyninei šaliai dabar nebus patogiau plėtoti verslą su šį žingsnį jau anksčiau žengusiais estais?
– Jei eurą įsivesime tik metais vėliau, tai neturės jokios neigiamos įtakos mūsų prekybai su Latvija.
Abiejų šalių pinigai susieti su euru, atsiskaitymai vis viena vyksta šia valiuta.
Estiškos prekės Latvijos rinkoje neturėtų atpigti, lyginant su lietuviškomis, vien todėl, kad ir latviai įsiveda eurą.
Euras svarbus stiprinant ES šalių integraciją.
Kita vertus, nereikėtų pervertinti jo reikšmės. Verslo padėtis esmingai nesikeičia.
– Ar nemanote, kad latviai, pirmiau nei lietuviai perėję prie euro, gali mūsų šalies visuomenę ir nugąsdinti, jei imtų dejuoti, jog pas juos smarkiai išaugo kainos?
– Negalėčiau tokios hipotezės paneigti. Kai Estija įsivedė eurą, iš pradžių mus pasiekdavo prieštaringa informacija.
Latvija dar arčiau Lietuvos, ir jei ten būtų daug nepasitenkinimo euru, žinoma, tai turėtų įtakos ir mūsų žmonių nuotaikoms. Juo labiau kad gali atsirasti norinčiųjų ir specialiai pabrėžti neigiamas euro įvedimo pasekmes.
Tačiau jei latviai sugebės pereiti prie euro taip sklandžiai, kaip pasirengė jį įvesti, tai tik sklaidys skepticizmą mūsų šalyje.
Latvijoje parama euro įvedimui iš pradžių buvo katastrofiškai menka. Bet dabar nuotaikos gerėja – euro šalininkų gerokai padaugėjo.