Lietuvos statistikos departamento ir „Eurostat“ vartotojų nuomonių tyrimų duomenimis, vartotojų pasitikėjimo indeksas, palyginti 2012-ųjų balandį su šių metų balandžio mėnesiu, Lietuvoje ir Latvijoje nuo minus 21 pakilo iki minus 11, o Estijoje – nuo minus 11 iki minus 3. Tuo tarpu ES šis vidurkis gerokai prastesnis – išliko minus 20, nors buvo mėnesių, kai jis svyravo ir žemiau šios ribos. Pastarosios tendencijos atspindi šiuo metu Europą apėmusią recesiją.
Palyginti su balandžiu, Lietuvoje gegužę vartotojų pasitikėjimo indeksas dar pakilo 2 procentiniais punktais iki minus 9. Tai – didžiausias pasitikėjimo rodiklis per pastaruosius penkerius metus. Per metus jis paaugo 10 procentinių punktų.
Lietuvoje labiausiai pasikeitė gyventojų nuomonė apie šalies ekonomikos ateitį. Kad ūkio būklė gerės, jau manė dešimtadaliu daugiau arba trečdalis žmonių (33 proc.), o kartu pagerėjo ir namų ūkių padėties vertinimas – prognozuojančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis blogės, sumažėjo nuo 25 iki 15 proc., o tikinčių, kad per artimiausius 12 mėnesių pavyks nors šiek tiek sutaupyti, išaugo nuo 25 iki 30 proc. Visiškai nesitikinčių per minėtą laiką nors kiek sutaupyti per mėnesį sumažėjo nuo 32 iki 30 proc.
Pavasarinė Europos Komisijos (EK) prognozė Baltijos šalims taip pat palanki. EK skaičiavimais, sparčiausiai ES šiemet augs Latvijos (3,8 proc.), Lietuvos (3,1 proc.) ir Estijos (3 proc.) ekonomikos, o 2014 m. šiose valstybėse augimas turėtų paspartėti atitinkamai iki 4,1 proc., 3,6 proc. ir 4 proc. EK nuomone, mūsų šalies ekonomikos varikliu taps pagyvėjusios investicijos ir vidaus paklausa. Tikimasi, kad antrojoje metų pusėje atsigaus vidaus vartojimas, kuriam įtakos turės ir padidėjęs darbo užmokestis.
Pastarasis, kaip žinia, Lietuvoje pagaliau realiai paaugo po ketverių metų pertraukos – realus atlyginimas per metus šalies ūkyje padidėjo 2,1 proc. Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį po mokesčių vidutinis mėnesinis užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 731,1 lito: valstybės sektoriuje – 1 809,3 lito, privačiame – 1 685 litus.
Vartojimo kreditų rinkoje besispecializuojančio „Bigbank“ AS statistika visiškai atspindi pagerėjusius gyventojų lūkesčius bei nuosaikaus ekonomikos atsigavimo Baltijos šalyse tendencijas.
Vidutinė vartojimo paskola „Bigbank“ AS Lietuvos filiale nuo praėjusių metų rudens buvo apie 1000 eurų ir per tris pirmuosius šių metų mėnesius dar paaugo – iki 1121 euro (per 3,8 tūkst. litų) kovą.
Latvijoje 1000 eurų riba buvo peržengta anksčiau – pernai balandį (išskyrus gruodį) ir šiemet išliko panaši į Lietuvos (šių metų pirmojo ketvirčio vidurkis – 1146 eurai), o štai Estijoje po daugiau nei pusantrų metų svyravimo apie 1,2 tūkst. eurų ribą kovą vėl atsistatė iki 1415 eurų. Kalbant apie vidutinės paskolos dydį, reikia atkreipti dėmesį, kad pagal darbo užmokestį Estija pirmauja tarp Baltijos valstybių, dėl to jos gyventojai turi ir daugiau galimybių pasiskolinti didesnes sumas.
Didesnis darbo užmokestis, mažėjantis nedarbas, o svarbiausia – optimistiškesnės vartotojų nuotaikos leidžia prognozuoti pastovų ir saikingą vidaus vartojimo didėjima.
Komentarą parengė „Bigbank“ AS filialo Lietuvoje vadovas Rolandas Norvilas
