G. Šimkus aiškino, kad „Facebook“ žinutėmis arba SMS platinamais pranešimais pasikliauja psichologiškai silpniausi arba prastesnės finansinės situacijos žmonės.
Tiesa, galbūt lietuviai tiesiog vadovaujasi principu „atsarga gėdos nedaro“, kaip pažymėjo K. Glaveckas, per Lietuvos Nepriklausomybės istoriją žlugo ne vienas ir ne du bankai, ir tai išliko žmonių atmintyje.
LB atstovas negalėjo pasakyti, ar „Swedbank“ yra atakuojamas tikslingai, jo manymu, atakuojami yra žmonių jausmai, taip siekiama sukelti paniką ir galbūt išbandyti panašių bei didesnių gandų galimybes ateityje.
Žala „Swedbank“ – tiesioginė ir netiesioginė
„Lietuva tiesiogiai“ vedėjos Daivos Žeimytės paklaustas, kiek žalos per pastarųjų dienų įvykius patyrė „Swedbank“, banko atstovas M. Adomavičius atsakė, kad žala yra dviejų tipų. Tiesiogiai – darbuotojai dirbo viršvalandžius ir teko padidinti logistikos kaštus, nes reikėjo į bankomatus atvežti daugiau grynųjų. Netiesiogiai – pakenkė reputacijai ir dabar reikės laiko, kol ji bus atkurta.
„Swedbank“ turi didžiausią bankomatų tinklą Lietuvoje, mes stengiamės, kad klientai visada galėtų pasiimti pinigų“, – sakė M. Adomavičius.
Tuo metu pagal elektroninius pavedimus, anot jo, pasirodė tikrasis požiūris į nepagrįstą paniką, per 48 val. į banką atkeliavo daugiau pinigų, nei iškeliavo.
„Manau, kad žmonės pačiupinės pinigus ir kitą dieną juos parneš atgal“, – situaciją komentavo „Swedbank“ atstovas.
