Tam, kad galėtų įsivesti eurą, šalis turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos.
Čia verta atsigręžti atgal ir prisiminti, kokiomis priemonėmis paskutiniais metais savo ekonomikos problemas sprendė Valstybė. Analizuoti situaciją dėsninga lyginant Lietuvą su Latvija. Kaimynė apie eurą ne tik kalba, bet nuo 2014 metų ketina tapti aštuonioliktąja euro zonos valstybe.
Tarp svarbiausių žingsnių, kurie leido Latvijos ekonomikai pakilti iš nuosmukio ir vėl augti, minimas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos programos įgyvendinimas.
Tai yra žingsnis, kurio, deja, nepasirinko buvusi vyriausybė su ekspremjeru Andriumi Kubiliumi priešakyje. Lietuva ekonominės krizės metu atsisakė TVF paslaugų ir valstybė keliskart brangiau pasiskolino iš bankų.
Sprendimą nesinaudoti pigesniu finansų šaltiniu buvusi vyriausybė grindė ne ekonominiais argumentais, o tuščiomis ambicijomis ir valstybės pseudo savarankiškumu. Mat TVF paskolos būtina sąlyga – suteikti fondo atstovams teisę kištis į valstybės monetarinę politiką, o tai A. Kubiliui nepasirodė priimtina.
Kokia šio sprendimo kaina? Valstybę slegianti didžiulė skola ir jos aptarnavimo kaštai. Iš savivaldybių vis garsiau girdėti apie viešųjų finansų deficitą, daug klaustukų kelia „Sodros“ mokumas.
Gi Latvija, 2008-aisiais neatsisakiusi TVF paramos, šiandien su fondu jau yra atsiskaičiusi.
Prie Lietuvos ekonomikos augimo neprisidėjo ir dviejų bankų – „Snoro“ ir „Ūkio banko“ – laidotuvės, kurių kaina biudžetui iki šiol nėra žinoma. Skirtingai tą pačią bėdą sprendė Latvijos valstybė. Ji bankrutavusį „Parex Banka“ (dabar – „Citadele“) perėmė į savo rankas ir paliko veikti.
Finansinės mūsų Valstybės gerovės neaugino ir privačių partnerių išvaikymas iš nacionalinės elektros energetikos bendrovės LEO LT. Tai valstybei kainavo 700 mln. litų.
Prie šių valstybinių „pasiekimų“ pridėkime dar du brangius energetikos projektus, kurie nei teoriškai, nei praktiškai nereikalingi valstybei. Tai – atominės jėgainės statybų projektas ir SGD terminalas. Kol kas šių projektų kaštai atsispindi valstybinių įmonių balansuose ir viešai dar nepasireiškė.
Švaistūniškų valstybės veiklų suma apsprendžia, kad integracija į euro zoną šiandien Lietuvai yra apsunkusi. O ar euras iš principo yra reikalingas mūsų valstybei? Apie tai viešos diskusijos, deja, dar net nebuvo.
Ką apie tai mano pats A. Kubilius? Buvęs premjeras spėjo apkaltinti A. Butkevičiaus vyriausybę, kad į nacionalinį biudžetą šiemet neįplaukė 77,4 mln. litų, o į valstybės biudžetą – 169,4 mln. litų planuotų pajamų. Esą todėl Lietuvai kyla grėsmė nepasiekti išsikeltų tikslų dėl rodiklių euro įvedimui.
Ne, biudžeto ir viešųjų finansų problemos yra daug gilesnės ir gimusios ne dabar, o vadovaujant būtent A. Kubiliui, kurio politinės įžvalgos nenustoja stebinti.