Svarbiausi klausimai, kylantys pensijų kaupėjams

Baigiantis trečiam kaupimo sistemos pereinamojo laikotarpio mėnesiui pasinaudoti galimybe kaupti papildomai ir nuo kitų metų skirti papildomą procentą iš algos ir gauti papildomą įmoką iš valstybės apsisprendė apie 152 tūkst. Lietuvos pensijų fondų dalyvių – maždaug 15 proc. visų kaupiančiųjų.

Susimąstyti apie pensiją pravartu ir pagyvenusiems, ir jauniems žmonėms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Susimąstyti apie pensiją pravartu ir pagyvenusiems, ir jauniems žmonėms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 28, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Mar 5, 2018, 3:26 AM

Iš jų 127 tūkstančiai jau kaupė anksčiau, o kiti 25 tūkst. pensijų fondų dalyvių pensijų kaupimo sutartis pasirašė šiemet. 4,3 tūkst., arba maždaug 0,4 proc., pensijų fondų dalyvių nusprendė kaupimą sustabdyti.

Metų pradžioje atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 23 proc. ketina pasinaudoti galimybe mokėti papildomas įmokas. 9 proc. pensijų fondų dalyvių pareiškė stabdysiantys kaupimą senatvei pensijų fonde.

Neapsisprendusiems pensijų fondų dalyviams laiko liko maždaug du mėnesiai – iki rugsėjo 1-osios. Nepaisant to, pensijų fondų valdytojai sulaukia daug žmonių klausimų. Vieni klausia ir elementarių dalykų, kiti nori savo finansinę ateitį išsiaiškinti iki smulkmenų.

„Lietuvos rytui” apklausus pensijų kaupimo bendroves aiškėja, kokie klausimai dažniausiai domina būsimuosius pensininkus.

Mokėti ar stabdyti?

Kaip žinoti, ar papildomai mokėti įmokas, ar stabdyti kaupimą? Pasak ekspertų, atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kokius lūkesčius su savo senatve sieja žmogus. Vieni pasitiki tik valstybe ir bijo net mažiausios rizikos.

Jiems senatvės pensijos mokamos iš mokesčių, kuriuos „Sodrai” sumoka dirbantys žmonės. Tačiau jos nėra didelės – šiuo metu vidutinė pensija siekia 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Jeigu nebus imtasi jokių veiksmų, būsimųjų pensininkų perspektyvos gali būti prastesnės: visuomenei senstant, daugėjant pensininkų ir mažėjant dirbančių žmonių skaičiui, tiesiog gali nebelikti galimybių valstybei susitvarkyti su pensijų mokėjimo iššūkiais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozės rodo, kad ateityje pensija gali sumažėti nuo 40 proc. iki 27 proc., palyginti su vidutiniu atlyginimu, jei žmogus nekauptų papildomos pensijos dalies senatvei pensijų fonde.

Kiti nori dalį atsakomybės dėl pensijos prisiimti ant savo pečių. Vasarą Vilniaus gatvėmis vaikštantys garbaus amžiaus turistai iš Vakarų Europos galėtų pasidalyti ne tik savo ilgo gyvenimo, bet ir ilgalaikio kaupimo patirtimi.

Fonduose sukauptos pensijos dydį lemia gautas atlyginimas: pensijos maksimalus dydis nėra ribojamas, kaip tai daroma „Sodros” mokamos pensijos atveju (apskaičiuojant papildomą senatvės pensijos dalį, naudojamo asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento dydis yra apribotas, todėl nuo tam tikro pajamų dydžio papildoma senatvės pensijos dalis nedidėja).

Kodėl nepakanka valstybės?

Kodėl neužtenka įmokos, kurią į sąskaitą pensijų fonde moka valstybė, kodėl verta papildomai mokėti pačiam?

Pensijų fonde sukaupta suma priklauso ne tik nuo gaunamo atlyginimo dydžio, bet ir nuo pervedamų lėšų kiekio. Iki 2009 metų pradžios įmokos siekė 5,5 proc. atlyginimo, tačiau vėliau ji buvo sumažinta iki 1,5 proc., dabar pervedama 2,5 proc. atlyginimo.

Šios įmokos nėra pakankamos: specialistai skaičiuoja, kad pervedant bent jau 5,5–7 proc. gaunamų pajamų dirbantis žmogus senatvėje gali iš fondo tikėtis 20–30 proc. buvusio atlyginimo dydžio siekiančios papildomos pensijos, kuri būtų mokama šalia „Sodros” mokamos pensijos.

Kadangi valstybei tenka tuo pat metu mokėti pensijas dabartiniams pensininkams ir papildomai įmokas į pensijų fondus būsimiems pensininkams, ji pasiūlė pensijų fondų dalyviams nuo kitų metų patiems mokėti papildomas įmokas, kad jie galėtų sukaupti senatvei didesnes sumas.

Pensijų fondų dalyviams papildomai tai kainuotų 1 proc. (o vėliau 2 proc.) gaunamo atlyginimo, tačiau į pasirinktą pensijų fondą iš viso būtų įmokama 4 proc. (vėliau – iki 7,5 proc.) darbo užmokesčio.

Valstybės papildoma įmoka yra susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu, todėl į mažiau uždirbančių sąskaitas valstybė įmokėtų sąlyginai didesnes sumas, o į daugiau uždirbančių – mažesnes.

Norintiems geriau suprasti, kaip gali skirtis būsima pensija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros”, Lietuvos banko ir pensijų kaupimo bendrovių pastangomis buvo sukurta speciali skaičiuoklė – www.pensijuskaiciuokle.lt.

Ar nedings pinigai?

Į pensiją žmogus išeis po 30 ar daugiau metų. Kokios garantijos, kad jo įmokos nepradings pensijų fonde?

Valstybė yra įstatymuose įtvirtinusi ne vieną nuostatą, kad dirbančių žmonių lėšos pensijų fonduose būtų kuo geriau apsaugotos. Pirmiausia pensijų fondas negali bankrutuoti, nes gyventojų lėšos yra atskirtos nuo fondą valdančios bendrovės.

Jeigu bendrovė bankrutuoja, jos skolos negali būti apmokamos gyventojų lėšomis, o pensijų fondo turtas perduodamas valdyti kitai bendrovei.

Be to, apie savo investicijas bendrovė turi kasdien informuoti Lietuvos banką, kuris gali bet kada pareikalauti parduoti įsigytą turtą, jeigu mano, kad tai nėra naudinga pensijų fondų dalyviams.

Pačios investicijos apsaugomos paskirstant riziką. Šiandien kiekvienas pensijų fondas savo valdomą turtą yra investavęs į 30–50 skirtingų vertybinių popierių: skirtingų valstybių obligacijas ar didelių įmonių akcijas bei obligacijas, todėl kiekvienas gali pasirinkti pagal savo požiūrį į riziką ir lūkesčius.

Tačiau vyresnio amžiaus dirbantiems žmonėms labiau rekomenduojama rinktis iš konservatyvesnių, o jaunesniems – nebijoti pasirinkti rizikingesnį fondą.

Beje, Lietuvos banko apžvalgos rodo, kad per visą pensijų kaupimo sistemos gyvavimo laikotarpį nuo 2004 metų dirbančių žmonių kaupiamos įmokos vidutiniškai augo po 5,1 proc. kasmet ir aplenkė infliaciją.

O jei ištiks mirtis?

Kas bus, jeigu žmogus mirs iki sukankant pensiniam amžiui?

Jo pensijų fonduose sukauptos lėšos mirties atveju yra paveldimos. Skirtingai nuo iš „Sodros” gaunamos pensijos, jeigu miršta pensijų fonde kaupęs, tačiau į pensiją dar neišėjęs žmogus, jo paveldėtojams išmokama visa sukaupta suma.

Jeigu žmogus miršta jau būdamas pensininkas ir pradėjus jam mokėti pensiją iš fonde sukauptų lėšų, paveldėtojams tam tikrą laiko tarpą gali būti mokamos mirusiojo gautos išmokos, jeigu tokia sąlyga bus numatyta sutartyje.

Ką reikia padaryti, norint pranešti apie savo sprendimą mokėti papildomas įmokas arba stabdyti kaupimą? Jeigu gyventojas jau yra pasirašęs pensijų kaupimo sutartį, jam pakanka kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pasirašyti papildomo kaupimo sutartį arba prašymą stabdyti kaupimą. (LR)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.