Graikijos finansų ministras Yannis Stournaras užsiminė, kad šalis ketina siekti skolų naštos palengvinimo. Kalbama apie palūkanų mažinimą ir kai kurių skolų nurašymą.
Be to, 240 milijardų eurų skolai grąžinti graikai nori ilgesnio laikotarpio, nei susitarta anksčiau.
Grėsmė Vokietijos vadovei
Į tokius pageidavimus gal būtų reaguojama ramiai, jei ne rinkimai Vokietijoje.
Šios šalies rinkėjai įsitikinę, kad jau pakaks remti skęstančią valstybę.
Kanclerio poste siekianti likti Angela Merkel tai puikiai supranta, tad naujų Graikijos skolų tema yra labai opi.
Tarsi norėdama nusimesti dalį atsakomybės, Vokietijos kanclerė kaltę dėl euro zonos skolų krizės suvertė savo pirmtakui Gerhardui Schröderiui.
A.Merkel praėjusią savaitę pareiškė, kad jis neturėjo leisti Graikijai patekti į euro zoną.
Paaiškėjus, kad Pirėjo pusiasalio valstybei gali prireikti naujos paramos, A.Merkel kritikai ėmė aiškinti, kad ji nebuvo iki galo atvira pasakodama, kiek iš tiesų Vokietijos mokesčių mokėtojams kainavo pagalba Graikijai ir visa euro zonos skolų krizė.
Daugiau – jokio taupymo?
Graikijos valdžia anaiptol neneigia, kad šaliai gali prireikti trečiosios paramos dozės. Tiesa, kalbama apie mažesnes sumas nei anksčiau.
Graikijos finansų ministras nurodė ir konkrečius skaičius: jei šaliai reikės papildomos paramos, tai ne daugiau kaip 10 milijardų eurų.
Palyginti su anksčiau suteikta parama – 240 milijardų eurų, tai įspūdinga suma.
Kita vertus, ministras Y.Stournaras įspėjo tarptautinę bendruomenę, kad šalis daugiau nesiims jokių papildomų taupymo priemonių. Net ir mainais į pinigus.
„Nėra alimybių, kad Graikija gaus papildomą paramą be papildomų sąlygų. Tai neįmanoma”, – BBC citavo vieną ES pareigūną. Kokios tos sąlygos, gali paaiškėti jau šį mėnesį.
Neatrodo, kad kreditoriai lengvai sutiktų mažinti skolos palūkanas.
Šiuo atveju reikėtų bendro sutarimo, o skolintojų orkestrui diriguojanti Vokietija, gyvenanti rinkimų nuotaikomis, tokios galimybės net svarstyti nenori.
A.Merkel tai būtų panašu į politinę savižudybę.
Graikams reikės kažkaip padengti biudžeto spragas šiais ir kitais metais. Jos sieks apie 4 milijardus eurų.
Anksčiau buvo manyta, kad šaliai reikalingų lėšų bus gauta padidinus mokesčius ir privatizavus kai kurias valstybės įmones, tačiau pajamų gauta mažiau, nei tikėtasi.
Įmones – į holdingą
Todėl kreditoriai patys pradėjo raginti Graikijos valdžią, kad ji paskubintų valstybinių kompanijų privatizavimą.
Atėnams siūloma jau šį mėnesį kai kurias valstybines kompanijas suburti į vieną holdingą.
Idėjos autoriai teigia, kad tokio holdingo sukūrimas pridės valstybės įmonėms vertės ir bus lengviau jas parduoti.
Tiesa, euro zonos šalių finansų ministrai šio plano dar neaptarė.
Jau pasirodė informacija, kad holdingą, kurį kol kas kontroliuos Graikijos vyriausybė, ketinama registruoti Liuksemburge. Iš ten jis ir būtų valdomas.
Graikijos valdžios reakcija santūri: atostogų metas šioje šalyje baigiasi vėliau nei Vokietijoje ir visoje Europoje.