Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas pabrėžė, kad dabartinis
premjeras būdamas opozicijoje ir rinkimų kampanijos metu ne kartą
kalbėjo, jog ankstesnė dešiniųjų vyriausybė „praskolino šalį“.
„Girdėti tai, ką jis pasakė vakar, buvo mažų mažiausiai
keista. Iš to, švelniai tariant, galima daryti išvadą, kad
apskritai nėra prasmės rimtai reaguoti į premjero kalbėjimą“, -
sakė R.Vilpišauskas.
„Tik tuomet kyla klausimas, kas reiškia šios vyriausybės
poziciją ir kiek galima pasitikėti tokiu kalbėjimu. Tai pavyzdys,
kad tai, ką politikai kalba, priklauso nuo to, kur jie yra -
pozicijoje ar opozicijoje. Tokiu atveju nuoseklios politikos ir toliau
nėra prasmės tikėtis“, - teigė jis.
Socialdemokratų lyderis premjeras A.Butkevičius pirmadienį
paskelbtame interviu pareiškė, kad krizės metu, kai valdžioje buvo
konservatoriai, buvo galima dar keliais milijardais litų padidinti
valstybės skolą, užuot priėmus vėliau antikonstituciniais
pripažintus sprendimus dėl atlyginimų mažinimo.
„Galėjo dar būti ir kitas variantas. Faktiškai buvo galima tada
didinti valstybės skolą, pavyzdžiui, dviem milijardais litų, nuo
to niekas nebūtų atsitikę, nes mes kol kas vykdome Mastrichto
kriterijų“, - LRT televizijai sakė premjeras.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė,
kad Lietuva 2008 metų pabaigoje - 2009 metais turėjo labai mažai
galimybių skolintis.
„Tai rodo palūkanų normos, už kurias skolinosi Lietuva - tuo
metu jos siekė apie 10 proc. ir, aišku, kad tos palūkanos buvo
labai artimai susijusios su investuotojų baime, kad Lietuva gali
turėti ateityje per didelį biudžeto deficitą, per didelę skolą
ir tos skolos ateityje negrąžinti“, - BNS sakė N.Mačiulis.
Ekonomistas pabrėžė, kad 2009 metais biudžeto deficitas siekė
beveik 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Turbūt Lietuva buvo per labai nedidelį žingsnelį nuo to, kad
ją būtų ištikęs ir Latvijos scenarijus - tai yra ji nebegalėtų
pasiskolinti finansų rinkose ir liktų vienintelė galimybė -
ištiesti ranką Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), Europos
Komisijai ir prašyti būtent jų pagalbos“, - sakė N.Mačiulis.
Ekonomisto vertinimu, jei Lietuva būtų kreipusis į TVF,
socialiai remtini sluoksniai būtų nukentėję dar
labiau: “Valstybės tarnautojų atlyginimai mažėjo Latvijoje beveik
dvigubai daugiau negu Lietuvoje, mokesčiai didėjo daugiau“.
Nors A.Butkevičius teigė, kad papildomas skolinimasis nebūtų
viršijęs vadinamojo Mastrichto kriterijaus dėl šalies skolos, bet,
anot N.Mačiulio, tokiu atveju biudžeto deficitas turbūt ir dabar
būtų didesnis nei 3 proc. BVP - tiek, kiek reikalaujama pagal
Europos Sąjungos (ES) teisės aktus.
„Taip, jeigu mes būtume šiek tiek daugiau skolinęsi, skolos
rodiklis turbūt nebūtų viršijęs 60 proc. BVP, bet biudžeto
deficitas šiuo metu tada turbūt siektų kokius 5-6 proc. BVP ir tai
jau akivaizdžiai prasilenktų su Mastrichto kriterijumi“, - sakė
N.Mačiulis.
Sprendimai dėl išlaidų mažinimo buvo priimti 2009 metais, kai
Lietuvos BVP smuko 14,8 proc. Tuomet dešiniųjų vyriausybė
argumentavo, kad karpymai būtini, nes nesumažinus deficito valstybei
niekas nebeskolintų.
Kuklus pusantro ekonomikos procento augimas grįžo 2010-aisiais.
2011 metais bendrasis vidaus produktas padidėjo jau 6 proc. Pernai
Lietuvos ekonomika augo 3,6 proc., šiemet Finansų ministerija
prognozuoja 3 proc. augimą.
Konstitucinis Teismas liepos pradžioje paskelbė, kad per
ekonomikos krizę valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo
sumažinti iš dalies pažeidžiant Konstituciją.
Teismo sprendimu, Konstitucijai prieštarauja sprendimai, kuriais
sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos
koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines
klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines
kategorijas dydžiai.
Konstitucinio Teismo teigimu, 2009 metų viduryje buvo galima
sumažinti tik bazinį dydį, taikomą pareigūnų ir tarnautojų
atlyginimams apskaičiuoti.
Anot teismo, Konstitucijos neatitinka tai, kad „atliekančio
sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo
atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą
dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo“.
Dešiniųjų vyriausybėje finansų ministrės pareigas ėjusi
Ingrida Šimonytė sukritikavo Konstitucinio Teismo sprendimą,
sakydama, jog Vyriausybėje priimant sprendimus buvo siekiama, kad
mažesnes pajamas gaunantiesiems darbo užmokesčio sumažinimas
būtų kuo mažesnis.