- Valstybė tampa nemokia, kai jos valdžios institucijos negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų: mokėti algų valstybės tarnautojams, pensijų, kitų socialinių išmokų. Būdama nemoki, valstybė negali atsiskaityti su savo kreditoriais – užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, nusipirkusiais tos valstybės obligacijų ir teisėtai norintiems gauti palūkanų.
Pirmas žingsnis į valstybės nemokumą - vyriausybių polinkis prisiimti daugiau finansinių įsipareigojimų (policininkams, pensininkams, užsienio kreditoriams), nei surenkama įplaukų į biudžetą iš mokesčių, kitų šaltinių. Tokių atveju valstybė gali skolintis iš savo ir iš užsienio valstybių piliečių, kad padengtų skirtumą tarp savo pajamų ir finansinių įsipareigojimų.
Tačiau, jei toks skolinimasis tampa dažnas - valstybė skolinasi beveik kasmet, neišvengiamai ima augti valstybės skola. Kai skola tampa labai didelė, vidaus ir užsienio kreditoriai ima jaudintis, kad valstybė nesugebės grąžinti tokios didelės skolos, nustoja skolinti valstybei arba tai daro už labai dideles palūkanas. Toks pavojus ypač aktualus, jei valstybės ekonominiai pagrindai yra silpni - valstybėje didelis nedarbas, prekybos deficitas ir panašiai.
Dėl šių priežasčių rizika tapti nemokiomis neseniai buvo iškilusi Graikijos, Portugalijos ir net Ispanijos bei Italijos vyriausybėms. Graikija iš tiesų buvo tapusi nemoki. Ją nuo pilno bankroto išgelbėjo ES suteiktos „gelbėjimo lėšos“. Kad tokių lėšų gautų, Graikija įsipareigojo įgyvendinti nepopuliarias ekonomikos reformas, skirtas šalies ekonominiam našumui didinti.
2008-2009 metais Lietuva taip pat stovėjo ant nemokumo slenksčio. Tačiau dėl nepopuliarios „diržų veržimo politikos“ Vyriausybei pavyko sumažinti valstybės išlaidas ir taip įtikinti užsienio kreditorius, kad Lietuvos skola nešaus į viršų, kaip Graikijos – taip sumažinant paskolų Lietuvai palūkanas. Idealiu atveju, žinoma, Lietuva pradėtų vykdyti biudžetą - užtikrinti, kad biudžeto pajamos padengs išlaidas. Tam reikia pasiekti geresnio mokesčių surinkimo ir kiek galima apkarpyti nereikalingas išlaidas. Deja, abu procesai yra techniškai ir politiškai sudėtingi.
- Kodėl JAV gresia tapti nemokia valstybe?
- JAV atvejis yra kiek kitoks nei Lietuvos ar Graikijos. Nors JAV valstybės skola iš tiesų yra astronominė, niekas neabejoja Amerikos ekonomikos pagrindų tvirtumu ir tvarumu. Inovacijų, darbo našumo ir daugelyje kitų kategorijų JAV yra tarp pasaulio lyderių. Be to, Amerikos valdžios institucijos turi daug daugiau laisvės įgyvendinti fiskalinės (mokesčių) ir pinigų politikos priemones nei Lietuva ar Graikija. Dėl to užsienio kreditoriai ir toliau mielai skolintų Amerikai.
Problema ta, kad patys amerikiečiai kurį laiką atrodė nelinkę daugiau skolintis iš užsienio rinkų. Taip atsitiko dėl vidaus politikos priežasčių. Pagal JAV įstatymus, šios valstybės Kongresas nustato valstybės skolos lubas – didžiausią pinigų kiekį, kurį gali pasiskolinti valstybės vyriausybė, kad vykdytų savo įsipareigojimus. Kadangi beveik visos JAV vyriausybės - Prezidentų administracijos - per praėjusį šimtmetį išleisdavo daugiau pinigų nei surinkdavo į valstybės biudžetą, Kongresui vis tekdavo skolos lubas „pakelti‘: t.y. padidinti Prezidento administracijai leidžiamą skolos limitą. Antraip JAV negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų policininkams, pensininkams, kreditoriams ir taptų panaši į Graikiją.
Pastaruoju metu JAV susidarė specifinė politinė situacija. Prezidentūrą ir aukštuosius Kongreso rūmus - Senatą - valdo Demokratų partija, linkusi didinti išmokas neturtingiems šalies gyventojams ir siekianti JAV įteisinti kai kuriuos Europos valstybėms būdingus gerovės valstybės bruožus. Tokia politika reikalauja daug išlaidų – taigi ir periodinio skolos lubų kilstelėjimo.
Tuo tarpu žemesniuosius Kongreso rūmus - Atstovų rūmus - kontroliuoja Respublikonų partija. Dėl objektyvių politinių aplinkybių dalis respublikonų atstovų, žinomų kaip "Arbatėlės judėjimas", kategoriškai pasisako prieš bet kokį valstybės skolos didinimą. Jie sutiktų laikinai pakelti skolos lubas, tik jei prezidentas Barackas Obama ir jo Demokratų partijos kolegos sutiktų ilgainiui žymiai mažinti valstybės išlaidas, taip atsisakydami dalies savo gerovės valstybės tipo programų. Abi pusės – respublikonai ir demokratai – ilgą laiką griežtai atsisakė siekti kompromiso. Respublikonai keldavo vis naujus išlaidų mažinimo reikalavimus, kad sutiktų didinti skolos lubas - iš pradžių reikalavo B.Obamos įsteigtos sveikatos apsaugos sistemos apkarpymo, vėliau socialinių pašalpų mažinimo, galiausiai - netgi kai kurių energetinių projektų spartaus įgyvendinimo. Tuo metu demokratai kategoriškai kartojo, kad jokių nuolaidų nebus ir kad Kongresas privalo padidinti skolos lubas, leisdamas prezidentui vykdyti biudžete numatytus valstybės įsipareigojimus.
Savaime suprantama, kad abi pusės blefuoja. Kiekviena nori pasirodyti labiau užsispyrusi ar labiau išprotėjusi, kad gautų sau palankesnę galutinio susitarimo - susitarimo pakelti lubas už tam tikrą išlaidų apkarpymą - versiją. Tačiau neabejoju, kad susitarimas bus pasiektas, nes susitarimo nebuvimas reikštų didžiulę pasaulio ekonomikos krizę, kuri tiek demokratų, tiek respublikonų rinkėjams būtų daug žalingesnė už prasčiausią susitarimą.
- Kokio „aukščio“ yra skolos "lubos"?
- Šiuo metu skolos "lubos" siekia 16,699 trln. JAV dolerių. Kai kurių ekspertų skaičiavimais, jas reikia pakelti apie 1,1 trln. JAV dolerių, kad JAV galėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus iki 2014 m. pabaigos.
- Kuo spalio 17 diena pavojinga mums, lietuviams? Kaip įvykiai JAV gali paliesti kiekvieną mūsų?
- Ko gero spalio 17-ąją nieko baisaus neatsitiks, nes JAV bus pasiektas susitarimas dėl skolos "lubų“. Tačiau jei tokio susitarimo nebūtų, pasaulio ekonomika patirtų krizę, panašią ar dar didesnę už tą, kuri įvyko 2008 metais. JAV kreditoriai (pvz., Kinija, Europos šalys) staiga negautų palūkanų už JAV valdžios obligacijas. Tai sukeltų pasaulinį jaudulį, kad JAV politikams nesugebant susitarti, palūkanos nebus mokamos ilgesnį laiką. Dėl to susvyruotų pasitikėjimas JAV obligacijomis, kaip iki šiol buvusia saugiausia investicijų forma. Finansų institucijos imtų pinigus laikyti arčiau kūno – būtų mažai skolinama, siekiant išsaugoti likvidumą, jei JAV ir toliau nevykdys įsipareigojimų užsienio kreditoriams.
Sumažėjęs skolinimas reikštų sumažėjusias investicijas, o kartu - ir ekonomikos sąstingį visame pasaulyje, taigi, ir Lietuvoje. Net jei JAV politikai susitartų, trumpalaikis įsipareigojimų nevykdymas padidintų JAV skolinimosi palūkanas ateityje. Dėl to sulėtėtų ekonominė veikla šioje valstybėje ir tai atsilieptų jos prekybos partneriams. Tarp jų - Europai ir Lietuvai.
- Jei JAV skolos limito problemą išspręs iki ketvirtadienio, ar tai turės poveikį mums Lietuvoje? Jei taip – kokį, jei ne – kodėl?
- Problema bus išspręsta. Lietuvoje gyvensime kaip iki šiol gyvenę.
- Kaip skolos „lubos“ palies amerikiečius?
- Kadangi bus susitarta, tai amerikiečiai, kaip ir visas pasaulis, atsipirks lengvu išgąsčiu. Jei nebūtų susitarta, tai amerikiečiai patirtų ekonominį nuosmukį, kaip kad aprašiau aukščiau. Dabar JAV kalbama, kad reikėtų apskritai atsisakyti "lubų“ taisyklės. Bet Kongresas ar bent jau jo respublikoniškoji dalis vargu ar atsisakys tokio politinio įrankio, kuris leidžia stipriai paspausti išlaidauti linkusį prezidentą.
- Kiek skolingas kiekvienas amerikietis? Ar daugiau negu lietuvis?
- Vidutinis amerikietis yra daug daugiau skolingas nei vidutinis lietuvis. Ekspertai skaičiuoja, kad šiuo metu JAV vidutinis pilietis yra skolingas:
~50000 dolerių valstybės skolos (tai yra skolos "lubos", padalintos iš gyventojų skaičiaus) 70897 dolerių kreditinių kortelių skolos 147133 dolerių skolos už būstą 31509 skolos už studijas
Žinoma, amerikiečiai uždirba daug daugiau nei lietuviai. Tačiau skolų problema Amerikoje yra didesnė nei Lietuvoje.
- Ar skolos limito padidinimas siejamas su nepatvirtintu biudžetu? Jei taip – kaip?
- JAV biudžetas ir skolos limitas yra svarstomi atskirai. Paprastai patvirtinus biudžetą patvirtinimas ir skolos "lubų" pakėlimas, kad tą - biudžetą prezidentas galėtų vykdyti. Tačiau šiemet dėl didžiulės ideologinės priešpriešos tarp prezidento B.Obamos ir Kongreso respublikonų kol kas dar nėra patvirtintas šių metų JAV biudžetas. O skolos "lubos", kurias reikia pakelti net nepatvirtinus biudžeto, tam, kad būtų išmokėti įsipareigojimai kreditoriams, bus pakeltos tik po didelio nervų tampymo.
- Kas nutinka valstybėje, kai nepatvirtinamas jos biudžetas?
- Kartais vykdomi tokie valstybės įsipareigojimai, kurie buvo numatyti praėjusių metų biudžete. Kartais, trūkstant pinigų, stabdomos tam tikrų valstybės įstaigų veiklos.
- Ką mums, lietuviams, reiškia nepatvirtintas JAV biudžetas?
- Kad gyvename stabilesnėje politinėje sistemoje, nei amerikiečiai. Žinoma, jei biudžetas liktų nepatvirtintas ilgą laiką, JAV ekonomika galėtų imti šlubuoti, nes valstybė neatliktų savo esminių funkcijų ir tai privestų prie pasaulio ekonomikos sulėtėjimo. Bet labai panašu, kad taip neįvyks ir dėl biudžeto bus taip pat susitarta.
