1. Salon pasakoja apie Šveicarijoje kilusią idėją visiems jos gyventojams mokėti vienodą atlyginimą:
„Idėjos principas paprastas – nesvarbu kuo užsiimi, jei gyveni Šveicarijoje, kas mėnesį gauni tam tikrą sumą pinigų. Tam nėra jokių sąlygų. Jei esi turtingas, jų gauni, jei esi vargšas, jų gauni. Jei esi geras žmogus, jų gauni, jei esi blogas žmogus, jų gauni“.
2. Vasarą Vilniuje startavusi dviračių nuomos programa vertinama, kaip pasisekusi. Tačiau panašių programų šiandien yra visame pasaulyje – apie jas rašo The Economist:
„Daugiau nei 500 miestų, 50 šalių, dalinimasis dviračiais tapo spalvingu gatvių gyvenimo priedu. Nuo 2004 m. tokių programų padaugėjo dešimteriopai. Didžioji dauguma veikia pagal principą, kad dviratį išsinuomoti galima vienoje iš daugybės visame mieste esančių stotelių“.
3. Šiaip ne taip susitarusi ir pakėlusi savo skolos limitą JAV išvengė katastrofos, tačiau politikai kritikos strėlių neišvengė:
„Jei pasiryžusi gauja nevispročių nori sunaikinti globalią ekonomiką, jie gali tai padaryti“, – „Businessweek“ sakė buvęs valstybės tarnautojas Jimas Manley“.
4. Lietuviams šių metų Nobelio ekonomikos premija didžiausią nuostabą sukėlė dėl to, kad vienas jos laureatas turi lietuviškų šaknų, tačiau Financial Times rado ir kitų priežasčių stebėtis:
„Sąvoka „racionalumas“ neturi prasmės pasaulyje, valdomame netobulos informacijos“, – rašo ekonomistas Johnas Kay.
5. Kažkada marksizmo lietuviai buvo mokomi mokyklose. Panašu, kad jis nusprendė sugrįžti, rašo Tablet, tik ne Lietuvoje, o Vakaruose:
„Per jauniems prisiminti Šaltąjį karą, bet pakankamai suaugusiems pajusti krizės pasekmes marksizmas labai patinka“.
6. Kai kas nors nežino trečiojo termodinamikos dėsnio, žmonės galvoja, kad jis per mažai dėmesio skyrė fizikos pamokoms. Tačiau, kai kas nors nemoka valdyti savo pinigų, reiškia, jis yra kvailas. Mother Jones siūlo finansų valdymo mokyti mokyklose:
„Suaugusiems trūksta įgūdžių apsipirkti protingai, gaminti sveikai ir valdyti savo pinigus“.
