Tai Suomijos konsultacijų bendrovės „Yakko Poyry“ skaičiavimas. Tačiau tai, kas tinka suomiams, kuo puikiausiai gali būti įgyvendinta ir Lietuvoje, rašo „Lietuvos rytas“.
Daugelis verslininkų ir analitikų ne pirmus metus kalba, jog mūsų šalies gamintojai, ypač eksportuotojai, turėtų kurti kuo didesnės pridėtinės vertės produktus. Nors tokie pokyčiai nebūna itin greiti, tikslas pamažu įgyvendinamas.
Tenka nuolat investuoti
Pasak SBA koncerno strateginės plėtros viceprezidento Egidijaus Valentinavičiaus, Lietuvai labai svarbu persiorientuoti ir gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus.
Tačiau tam reikia ir verslininkų, ir valstybės valios.
„Kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje ar Estijoje – mediena iš valstybinių miškų pirmiausia leidžiama apsirūpinti vietos perdirbėjams.
Lietuvoje pirminių aukcionų vietos gamintojams nėra, todėl mediena, kuri galėtų būti naudojama aukštesnės pridėtinės vertės produktams kurti šalies viduje, per kaminus išrūksta kur nors Kinijoje“, – stebėjosi E.Valentinavičius.
Vis dėlto šio koncerno baldų grupės įmonės per pastaruosius dvejus metus investavo apie 100 milijonų litų, daugiausia – į didesnę vertę padedančias kurti naująsias technologijas ir gamybos sprendimus.
Pavyzdžiui, UAB „Germanika“ gamykloje įdiegta nauja vilktų korpusinių baldų technologija. Ji atsirado tik prieš keletą metų ir taikoma vos keliose Europos baldų gamyklose.
Tokie baldai atrodo labai estetiškai ir yra kur kas atsparesni drėgmei.
„Konkuruojant su Europos įmonėmis reikia nuolatinių inovacijų, kryptingų investicijų, pažangių vadybos sprendimų ir sistemų“, – sakė E.Valentinavičius.
Sukurti didesnę pridėtinę vertę padeda ir nuosavi prekės ženklai. SBA koncerno baldų įmonės juos kuria bendradarbiaudamos su garsiais italų ir vokiečių dizaineriais, kurie perduoda patirtį vietos specialistams.
Vertė pakyla du sykius
Tas pat galioja ir, pavyzdžiui, maisto pramonės sektoriui. Antai Panevėžio bendrovės „Amilina“ pastarojo meto investicijos siekia net pusę milijardo litų.
Rezultatas – akivaizdus: anksčiau daugiausia miltus malusi įmonė gamina krakmolą, kviečių glitimą ir kviečių glitimo pašarą. Net 99 procentai produkcijos parduodama užsienyje.
„Lietuvos eksporto rezultatą nemažai lemia žemės ūkis, konkrečiai – kiek užsienyje parduodama išaugintų javų. Pavyzdžiui, 2012 metai šiuo požiūriu buvo puikūs.
Tačiau tokia veikla labai susijusi tiek su gamtinėmis sąlygomis, tiek su kainomis tarptautinėse rinkose. Be to, patys javai – mažesnės vertės produktas nei tai, ką iš jų galima pagaminti ir tuomet parduoti“, – pasakojo „Amilinos“ vadovas Mindaugas Gedvilas.
Skaičiai labai paprasti. Šiuo metu už toną kviečių Klaipėdos uoste mokama apie 700 litų. „Amilina“, iš tokio kiekio pagaminusi krakmolą, gauna apie pusantro tūkstančio litų.
„Krakmolo versle pridėtinė vertė pakyla apie du kartus“, – sakė M.Gedvilas.
Šiuo metu Panevėžio įmonė per metus superka apie 300 tūkst. tonų kviečių – maždaug 11 proc. Lietuvoje užauginamo kiekio.
Po poros metų bendrovė ketina supirkti apie pusę milijono tonų – penktadalį mūsų šalyje užauginamų kviečių.
Darbuotojai itin svarbūs
Kita vertus, kuriant didesnę pridėtinę vertę daugiau naudos gauna ir darbuotojai.
„Mūsų įmonėje dirba 370 žmonių, atlyginimo vidurkis neatskaičius mokesčių siekia 3700 litų. Tai tikrai daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje“, – sakė M.Gedvilas.
Darbuotojų svarbą pridėtinei vertei kurti pabrėžė ir E.Valentinavičius: „Baldų grupėje turime kolegų, kurių tėvai, seneliai ir netgi proseneliai buvo baldžiai.
Tokie žmonės baldų gamybos idėjomis tiesiog gyvena, domisi naujovėmis, ką naujo galime pritaikyti ar sukurti įmonėse.“
Pasak SBA viceprezidento, kvalifikuota darbo jėga yra tai, kas svarbu šiandien, kad rytoj būtume konkurencingi.
Lietuvoje svarbu reabilituoti gamybos profesijų patrauklumą, taip pat ugdyti stiprius rinkodaros, pardavimo specialistus, nes jų itin trūksta dirbant su užsienio rinkomis.
Anot vadovo, dėl to darbuotojai skatinami ir už darbo rezultatyvumą, siūlomas naujas idėjas, mintis, kaip dirbti efektyviau.
„Kinų patarlė sako: „Jei nori klestėti vienus metus, augink grūdus, jei nori klestėti dešimt metų, augink medžius, jei nori klestėti šimtą metų, leisk augti žmonėms“, – aiškino E.Valentinavičius.
Reikia kuo nors išsiskirti
Stengdamasi užauginti kvalifikuotų darbuotojų, bendrovė „Utenos trikotažas“ įdiegė liniją, kurioje dirbti priimami visi norintys išbandyti siuvėjo profesiją.
Jie dirba prižiūrimi patyrusių specialistų.
Tie, kuriems darbas patiko ir sekėsi, kviečiami prisijungti prie nuolatinių įmonės darbuotojų.
Kita vertus, daug ką lemia ir naujos technologijos, padedančios eksportuotojams įgyti konkurencinį pranašumą.
Pavyzdžiui, „Utenos trikotažo“ valdoma „Šatrija“ yra įdiegusi ypatingą medžiagų technologiją, kurią Europoje turi vos šešios sertifikuotos įmonės.
Todėl drėgmei, cheminiam poveikiui ir bakterijoms atsparius „Šatrijos“ gaminamus drabužius vertina tiek Didžiosios Britanijos bei Australijos ugniagesiai ir gelbėtojai, tiek viso pasaulio alpinistai bei buriuotojai.
Jei kubinis metras sausos medienos naudojamas baldams, žaislams ar dar kam nors gaminti, jis sukuria dešimt kartų didesnę vertę nei šią medieną tiesiog deginant. O darbo vietų dėl to padaugėja net 27 kartus.
Lietuvai vokiečiai kojos nepakišo
Neseniai Vokietija atsidūrė po pasaulio ekonomistų didinamuoju stiklu: didžiausios Europos ekonomikos eksportas auga įspūdingai, gali būti, jog šalies prekybos perviršis šiemet pasieks net 7 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kol Vokietijos vyriausybė džiaugiasi, ES ėmėsi tyrimo – ar eksporto sukrautas Vokietijos prekybos perviršis nekenkia silpnesnių Europos šalių ekonomikai.
Sprendžiant iš rezultatų, Lietuvai kol kas tai nepakenkė. Pernai mūsų šalies eksportas augo labiausiai per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją – net 14,5 proc.
Šių metų I–III ketvirčiais Lietuvos eksportas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 10,4 proc. ir siekė 62,7 mlrd. litų.
Reikia ieškoti naujų rinkų
Aleksandras Izgorodinas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas
„Didesnės pridėtinės vertės kūrimas ir tokių produktų eksportas labai sveikintinas. Tačiau tai nevyksta labai staigiai, nes reikalingos struktūrinės ekonomikos reformos.
Trumpesnis kelias – didesnis eksporto rinkų įvairinimas. Šiuo metu Lietuva daugiausia eksportuoja į ES ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis.
Pasaulyje labiausiai auga Pietryčių Azijos rinkos. Todėl reikia ir verslo, ir valstybės pastangų, kad būtų galima į jas patekti.
Kol kas eksportas yra pagrindinis ekonomikos augimo variklis. Eksportas jau 40 procentų viršijo lygį, kuris buvo prieš krizę. Tiesa, jo augimas pastaruoju metu šiek tiek sulėtėjo, tačiau dėl ankstesnės staigios plėtros ėmė didėti vidaus investicijos ir vidaus vartojimas.
Prognozuojame, kad greitu metu eksportas į ES šalis toliau augs, nors ir nuosaikiai. Dirbti Rusijoje galbūt bus šiek tiek sudėtingiau – eksportas į šią valstybę turėtų didėti, nors lėčiau nei iki šiol.
2012 ir 2013 metais fiksuojamas Lietuvos užsienio prekybos perteklius: eksportuojame daugiau nei importuojame. Šių metų pirmąjį pusmetį perviršis siekė net 5 procentus BVP, o 2008 metais turėjome 16 proc. BVP prekybos deficitą.
Vadinasi, dabartinis mūsų ekonomikos augimas subalansuotas.“
