Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys pabrėžia, kad būsimieji pensininkai, priėmę valstybės kvietimą kaupti, yra pasiryžę kiekvieną mėnesį tam skirti nedidelę dalį savo pajamų.
„Tai nėra kiekvieną dieną pasitaikantis abipusis supratimas, o tikra valstybės sėkmė, todėl ji ir vykdys savo įsipareigojimus“, – sako Š.Ruzgys.
Jo nuomone, beveik 400 tūkst. darbingo amžiaus Lietuvos piliečių – svarbi visuomenės dalis, kuri valdžiai pasiuntė labai aiškų ir teigiamą signalą apie kaupimą pensijų fonduose. Svarbu, kad visos politinės jėgos gerbtų šį žmonių pasirinkimą ir ateityje.
Pensijų kaupimo bendrovės taip pat pažymi, kad kai kuriose žiniasklaidos priemonėse eskaluota sumaištis baigiantis pasirinkimo laikotarpiui neatspindėjo tikrovės. Reformos metu iš esmės buvo išvengta paskutinės minutės sindromo, o rugsėjį pratęstas pasirinkimo laikotarpis leido tinkamą sprendimą dėl pensijos kaupimo priimti dar daugiau kaip 190 tūkst. gyventojų.
Asociacijos duomenimis, daugiausiai investuoti į savo pensijas pasiryžo tie antros pakopos fondų dalyviai, kurių pajamos siekia nuo 1000 iki 2000 litų. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 1000 litų, jis pats iš savo lėšų kitais metais į asmeninę pensijų fondo sąskaitą mokės 10 litų, o valstybė jam papildomai perves apie 22 litus.
„Sodros“ duomenimis, stabdyti kaupimą nusprendė vos 2 proc. sistemos dalyvių – kiek daugiau nei 22 tūkst. gyventojų. Likusieji 63 proc. dalyvių pensijas kaups iki reformos pradžios galiojusiomis sąlygomis – jie savo sąskaitų pensijų fonduose nepildys savanoriškomis įmokomis ir negaus paskatinamosios premijos iš valstybės.
