Vyriausybė sutinka, kad šalies centrinis bankas būtų paskirtas
už makroprudencinės politikos formavimą ir vykdymą - posėdyje
trečiadienį ji pritarė tai numatantiems Lietuvos banko įstatymo
pakeitimams. Jie bus teikiami svarstyti Seimui.
„Dabar mūsų vykdoma priežiūra yra susijusi su atskiromis
finansų institucijomis. Mums reikia mandato prižiūrėti visą
finansų sistemą. Ir ne tik prižiūrėti, bet ir reaguoti į galimus
burbulus, kad galėtume su savo priemonėmis tuos burbulus apmaldyti,
švelniai susprogdinti, kad neturėtume problemų ateityje“, -
Vyriausybės posėdyje sakė LB valdybos pirmininkas Vitas
Vasiliauskas.
V.Vasiliausko teigimu, nekilnojamojo turto burbulas, Lietuvoje
sprogęs 2008 metais, buvo „pražiopsotas“.
„Tam, kad to neatsitiktų ateityje, mums reikalingas šitas
mandatas. Jis pasireikštų per tam tikrų rezervų arba reikalavimų
tiek kredito įstaigoms, tiek finansiniams tarpininkams nustatymą.
Kaip, sakykime, anticiklinis kapitalo atsargų, sisteminės rizikos
atsargų įvedimą“, - sakė Lietuvos banko vadovas.
Jo teigimu, tarp tokių pavyzdžių yra reikalavimas turėti 15
proc. pinigų, imant paskolą gyvenamajam būstui, bankams išduoti ne
ilgesnės kaip 40 metų trukmės paskolą.
„Tokie dalykai mums suteiktų galimybę ateityje reaguoti į
tokius ekonominius ciklus ir gerais laikais formuoti buferius, kad
visiems būtų lengviau blogais laikais“, - tvirtino V.Vasiliauskas.
Lietuvos bankas būtų įpareigotas stebėti ir vertinti šalies
finansiniam stabilumui kylančias grėsmes, formuos ir skelbs
makroprudencinę politiką, sprendimus ir jų motyvus, išskyrus
atvejus, kai tai kelia pavojų finansiniam stabilumui ar yra susiję
su konfidencialia informacija.
Už makropudencinę politiką atsakingą instituciją ruošiamasi
paskirti vadovaujantis Europos sisteminės rizikos valdybos pateikta
rekomendacija.