Vilniaus inovacijų forume švytėjo ryškiausios Europos farmacijos sektoriaus žvaigždės.
Čia buvo susirinkę garsių Europos bei Skandinavijos medicinos universitetų mokslininkai, didžiųjų farmacijos įmonių atstovai, juos vienijančių asociacijų vadovai.
Europos farmacijos pramonės ir asociacijos federacijos (EFPIA) generalinis direktorius švedas Richardas Bergströmas į Lietuvą atlėkė vos pusdieniui.
Pastaruoju metu jam tenka darbuotis dar vienoje misijoje – farmacijos pramonės ir Europos Komisijos sukurtos organizacijos „Inovatyvios medicinos iniciatyva“ („Innovative Medicines Initiative“ – IMI) valdyboje.
Ši organizacija, kuriai EK 2014–2020 metams atseikėjo 3 mlrd. eurų, dėmesį sutelks į mokslinius naujų vaistų tyrimus.
Vienas svarbiausių IMI projektų skirtas naujiems antibiotikams kurti. Daugybė ligas sukeliančių mikroorganizmų jau yra atsparūs šiuo metu vartojamiems vaistams.
IMI vykdo ir „eTox“ projektą – kuria vaistų saugos duomenų bazę. Joje dėl pacientų saugumo kaupiami duomenys apie toksišką – nepageidaujamą vaistų poveikį.
Apie iššūkius, kurie tenka farmacijos pramonei, diskutuota per Vilniaus inovacijų forumo surengtą sesiją „Inovacijos gyvybės ir sveikatos mokslų srityse“. R.Bergströmas buvo vienas svarbiausių šios sesijos dalyvių.
Sesiją „Inovacijos gyvybės ir sveikatos mokslų srityse“ surengė Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija, organizacija „Inovatyvios medicinos iniciatyva“ ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA).
– Turite farmacininko išsilavinimą, esate Upsalos universiteto Švedijoje absolventas. Ar teko padirbėti vaistinėje? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Bergströmo.
– Vos vieną mėnesį. Tuo metu, kai studijavau universitete (o tai buvo prieš 25 metus), Švedija dar nebuvo ES narė.
Pagal tuo metu galiojusią tvarką farmacijos studentai, prieš gaudami diplomą, vaistinėje privalėjo atlikti vos mėnesio praktiką.
Šiuo metu studentai vaistinėje privalo padirbėti pusmetį.
– Ką liudija ta trumpa patirtis? Ar švedai, vaistinėje tiesdami gydytojų išrašytus receptus, paprašo įprastinių, pigesnių vaistų, ar kuo naujesnių?
– Švedijoje stengiamasi išlaikyti pusiausvyrą tarp senųjų, visiems įprastų ir naujų, ką tik sukurtų vaistų vartojimo.
Žmonės ištikimi seniems, laiko patikrintiems, be receptų parduodamiems vaistams.
Jeigu tie vaistai pagelbėjo vieną kartą, žmonės pasiligoję juos perka ir kitą sykį.
Receptiniai vaistai skiriami laikantis griežtos tvarkos. Ligoninėse neretai tai daro net ne vienas gydytojas, bet jų komisija.
Ji sprendžia, kuris vaistų ligoniui tinka labiausiai, o recepte nurodo konkrečių vaistų pavadinimą.
Medicinoje reikia pusiausvyros tarp įprastinių, pigesnių vaistų ir naujų. Jais reikia gydyti, kai tai būtina.
– Švediška vaistų kilmė Lietuvoje gana ilgai buvo tapatinama su kokybės ženklu. Bet ilgainiui ant vaistų pakuočių neliko švedų farmacijos įmonių pavadinimų. Viena garsių Švedijos įmonių „AztraZeneca“ dabar jau britų rankose?
– Dauguma švedų, paklausti, ar Švedijoje dar egzistuoja farmacijos pramonė, atsakytų – ne, mes viską pardavėme.
Išties Švedijos farmacijos pramonės įmones, kurių vardai garsino mūsų šalį, nupirko didžiosios tarptautinės bendrovės.
Tačiau realiai pačios gamyklos niekur nedingo.
Pasikeitė savininkai, bet vaistai Švedijoje ir toliau gaminami. Žmonių, dirbančių farmacijos sektoriuje, kaip ir mokslo tyrimų institucijose, pastaraisiais metais net padaugėjo.
Užtat Europoje, o kartu – ir Skandinavijoje, susiformavo vadinamoji ekosistema – ekonominė aplinka, kurioje dirba įmonės.
Šalys ir jų farmacijos pramonė renkasi, ar išsaugoti tai, ką turi sukūrusios, ar prisikalbinti didžiųjų investuotojų – plėstis ir kurti naujus vaistus.
– Jums teko ragauti ir emigranto duonos. Dešimtį metų dirbote Šveicarijos farmacijos įmonėse „Roche“ bei „Novartis“. „Roche“ dėmesį yra sutelkusi į onkologiją. „Novartis“ vaistų krepšyje nemažai vietos užima vakcinos.
Ar šios įmonės pajėgios vienos, už savo pinigus sukurti inovatyvių vaistų?
– Brangiausias vaistų kūrimo etapas – klinikiniai tyrimai.
Jie turi būti išsklaidyti, atliekami daugelyje valstybių. Tai ypač brangu. Vieno preparato klinikiniai tyrimai gali kainuoti iki 100 milijonų eurų.
Pavyzdžiui, įmonės „Novartis“ ar „Roche“ kurdamos naujus produktus per metus investuoja maždaug po 10 mlrd. litų.
Būtų naivu tikėtis, kad kokia nors nedidelė farmacijos bendrovė, kurioje dirba 10–100 žmonių, įstengtų įveikti visą procesą: sukurti vaistus, atlikti klinikinius tyrimus ir juos paleisti į gamybą.
Ji gali nebent atlikti vieną etapą – sukurti idėją ar metodą, tačiau neįstengs, kad vaistai pasiektų rinką.
Tačiau pastaruoju metu atsirado įdomių tendencijų. Mažos įmonės, kuriose dirba puikūs ekspertai, mokslininkai, tapo patrauklios investuotojams.
Jie perka arba pačią bendrovę, arba idėją, arba autoriaus teises į produktą, kai tik patvirtinama, kad jis yra tinkamas naudoti.
Būna, kad maža įmonė, kuri sukūrė produktą ir atliko jo tyrimus, susitaria su investuotojais, pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondais, kad tam tikru metu autoriaus teisės atiteks investuotojams.
– Europos farmacijos pramonė yra ypač stipri. Ji lenkia ir JAV, ir Kinijos vaistų gamintojus. Kokie iššūkiai tenka inovatyvioms, vaistus kuriančioms Europos įmonėms?
– Visi iššūkiai susiję su ligomis, jų gydymu. Medicinos mokslas sparčiai žingsniuoja pirmyn.
Pavyzdžiui, prieš 20 metų atrodė, kad jau pavyko išsiaiškinti, kokie veiksniai sukelia šizofreniją ar Parkinsono ligą.
Paaiškėjo, kad vienais atvejais jie pasitvirtino, kitais – ne.
Esu įsitikinęs, kad po 20 metų jau žinosime visai kitas priežastis, sukeliančias minėtas ligas.
Mokslas dar daug ko neišsiaiškino. Tad visiems naudinga tai, kad farmacijos įmonės pastaruoju metu dirba išvien su mokslininkais.
Užuot konkuravusios tarpusavyje ir pavieniui bandžiusios ką nors atrasti, jos vienijasi ir suburia mokslininkų komandas.
Tik tada, kai aptinkamos pagrindinės ligų priežastys, jos išsiskirsto ir dirbdamos atskirai kuria vaistų molekules.
– Kartu su Europos Komisija farmacijos pramonė sukūrė organizaciją IMI. Jos programoms per 2014–2020 metus numatyta skirti apie 3 mlrd. eurų.
Už šią sumą bus kuriami nauji gydymo metodai. Bet tie milijardai – vos trečdalis biudžeto, kurį per metus vaistams kurti skiria viena didelė farmacijos įmonė?
– Tikrai nenustebčiau, jeigu po trejų metų iš tos sumos nieko nebeliks. (Juokiasi.)
Pasaulyje visos farmacijos įmonės per metus moksliniams naujų vaistų tyrimams išleidžia apie 100 mlrd. eurų. Galbūt kai išseks fondas, IMI pavyks rasti naujų finansavimo šaltinių.
– Jeigu būtų jūsų valia, į kokių ligų tyrimus sutelktumėte dėmesį?
– Į smegenų ligas. Tai didžiausia mįslė. Žinome, kad norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų reikia tinkamai maitintis, nerūkyti, sportuoti.
Tačiau smegenų – senatvinės silpnaprotystės, Alzheimerio, Parkinsono ir kitos ligos vis dar neištirtos. Jas sukeliančios priežastys nėra atskleistos ir neįmanoma jų išvengti tiesiog sveikai gyvenant.
Yra realių požymių, kad po 20–30 metų mokslas bus pajėgus gydyti ir aklumą, ir kurtumą.
Mokslas žengia pirmyn ir kuriamos nanotechnologijos leidžia to tikėtis.
– Užsikrovėte gausybę pareigų. Kur daugiau laiko praleidžiate – namie ar Europoje?
– Skrydžių bendrovės „Lufthansa“ lėktuvuose. (Juokiasi.) Jei neužklups audra ir „Lufthansa“ neatidės skrydžio, galbūt po konferencijos Vilniuje dar suskubsiu sugrįžti namo ir paimti iš mokyklos tris dukteris. Tai nutinka vos kartą per mėnesį.
Europiečiai tvirtai pirmauja pasaulyje
ES farmacijos pramonės įmonėse tiesiogiai dirba per 700 tūkst. žmonių, o netiesiogiai jos padeda sukurti 3–4 kartus daugiau darbo vietų.
Praėjusiais metais ES farmacijos pramonės apyvarta siekė 210 milijardų eurų – panašiai tiek pat, kiek Suomijos bendrasis vidaus produktas.
Vienas didžiausių Senojo žemyno privalumų yra tai, kad dauguma farmacijos produktų eksportuojama, o teigiamas šio sektoriaus prekybos balansas pernai siekė apie 80 mlrd. eurų.
Vien ES priklausančių valstybių vaistų pramonės užsienio prekybos perviršis pernai siekė 54,4 mlrd. eurų.
Didžiausios eksporto šalys yra JAV (29 proc. viso ES farmacijos pramonės eksporto), Šveicarija (10,4 proc.), Rusija (7 proc.), Japonija (6,7 proc.) bei Kinija (4,6 proc.).
Iš Europos (nebūtinai ES) valstybių daugiausia farmacijos gaminių eksportuoja šveicarai (daugiau nei 28 mlrd. eurų vertės per metus), airiai (22,243 mlrd. eurų), vokiečiai (13,79 mlrd. eurų).