Lietuvai lemtinga turėtų tapti balandžio pabaiga, kai Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbs naujausius duomenis apie finansinę situaciją visose bendrijos šalyse. Šie duomenys turės lemiamą įtaką, ar šalis gali įsivesti eurą.
Bus vertinamas pastarųjų metų kainų stabilumas, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas ir skola, šalies valiutos stabilumas ir ilgalaikės palūkanų normos.
Po to reikės laukti gegužės, kai Europos Komisija ir Centrinis bankas, remdamiesi statistikos duomenimis, paskelbs pranešimus apie ES šalių atitikimą euro įvedimo (Mastrichto) kriterijams. Remdamasi šia ataskaita, Europos Komisija teiks pasiūlymą dėl euro įvedimo Lietuvoje. Paprastai tai siūloma daryti nuo kitų metų pradžios.
Jei išvada dėl Lietuvos bus teigiama, liepą Lietuvos stojimą į euro zoną dar turės patvirtinti Europos vadovų taryba (ES šalių vadovai). Galutinį sprendimą priims ES ekonomikos ir finansų ministrai per liepą vyksiantį posėdį.
Lietuvos bankas ir Finansų ministerija teigia, kad šiuo metu Lietuva atitinka visus Mastrichto kriterijus. Tikimybė, kad Lietuva gegužę bus įvertinta neigiamai esą yra labai menka.
Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje lapkritį siekė 1,4 proc. Prognozuojama, kad šių metų pirmąjį ketvirtį ji sieks tik apie 1 proc. ir bus gerokai mažesnė nei kitose ES šalyse.
Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai Lietuvoje siekė 2,9 proc., o šiemet turėtų sudaryti 1,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Norint įsivesti eurą deficitas negali viršyti 3 proc. nuo BVP.
Valdžios sektoriaus skola sudaro 40,6 proc. nuo BVP. ES leidžiamas limitas – 60 proc. nuo BVP.
Norėdama įsivesti eurą kitais metais šiemet Lietuva vengs didinti valstybės išlaidas. Lyg sutapimas - sumažės dujų ir elektros kainos.
Nuo šių metų eurą įsivedė Latvija. Estija tai padarė prieš trejus metus.
