Kalėdų dovanas ir produktus naujamečiam stalui pirkę dar už latus latviai jau antrą dieną kišenėje žvangina eurus.Tiesa, bendroji Europos Sąjungos valiuta Rygoje daug ką jau nervina. Portalo lrytas.lt žurnalistas ketvirtadienį ryte tapo vienoje „Maxima“ parduotuvėje kilusios sumaišties liudytoju. Pretenzijas ėmė reikšti pirkėja, kurią kasos aparatas „apskaičiavo“ vienu santimu (maždaug 5 centai).
Keturias po 25 santimus kainuojančias sausainių pakuotes nusipirkti panorusiai pirkėjai už pirkinį buvo paprašyta sumokėti vieną latą ir vieną santimą. Į pirkėjos ir kasininkės ginčą įsikišusi vyresnioji kasininkė liepė pirkėjai grąžinti vieną santimą, o man mandagiai paaiškino, kad ši „permoka“ atsirado ne iš blogos valios.
„Nors kainos parduotuvėje nurodomos ir eurais, ir latais, kasos aparatas prekės kainą apskaičiuoja eurais, todėl konvertuojant šias valiutas ir gali atsirasti toks vieno santimo skirtumas į vieną arba į kitą pusę“, - sakė ji.
Nepatinka naujos kainos
Viename didžiausių Rytų Europoje Rygos turguje kasdien apsilanko nuo 80 tūkst. iki 100 tūkst. žmonių. Ankstų ketvirtadienio rytą jo halėse - neįprastai tuščia. Didžioji dalis prekeivių perkainoja išdėliotas prekes, o į jas besidairančių pirkėjų – tik vienas kitas.
Ant aliejumi, kava arbata, makaronais bei įvairiomis kruopomis prekiaujančios Irinos prekystalio išdėliota keli šimtai skirtingų prekių. Moteris užsiėmusi prekių perkainojimu – teisingiau jų kainų konvertavimu iš latų į eurus. Kainas eurais Irina užrašo didesniu šriftu, o latais - mažesniu.
„Po dviejų savaičių bus galima atsiskaityti tik eurais, bet kainas latais pirkėjams teks nurodyti dar pusmetį, todėl pagrindinę valiutą rašau didesniu šriftu, kad vėl netektų gaišti laiko. Jo ir taip sugaišau pakankamai.
Produktų kainas į eurus keičiu griežtai pagal oficialiai nustatytą kursą, į „savo pusę“ neapvalinu. Neteko matyti, kad ir kiti turguje bandytų gudrauti apvalindami kainas. Nemanau, kad kainos turguje kils, nes čia yra konkurencija. Priešingai – jei žmonės šiuo pereinamuoju periodu ims mažiau pirkti – produktus teks piginti“, - prognozavo ji.
Mėsos paviljone prekiaujanti Valentina sakė, kad kiaulienos, kuria ji prekiauja, kainos nepasikeitė. Per kelias minutes, kurias prekeivė skyrė pokalbiui su žurnalistu, ji spėjo aptarnauti ir dvi pirkėjas. Abi pirkėjos mėsą pirko už latus, o grąžą gavo eurais.
Kad būtų lengviau susigaudyti konvertuojant valiutas Valentinai ir kitiems prekeiviams turgaus administracija išdalijo lenteles, kuriose nurodytas konkretus įvairaus nominalo latų atitikmuo eurais.
„Žmonių turguje - tik vienas kitas. Daugelis apsipirko dar prieš šventes, gal todėl jų šiandien čia tiek mažai. Mane labiausia erzina vizualinė kainų išraiška. Tarkime, anksčiau kilogramas kiaulienos kainavo 2,81 lato, tai dabar jis kainuoja 4 eurus. Didesni skaičiai pirkėjams kelia nerimą. O kas bus toliau – kol kas prognozuoti sunku“, - sakė Valentina.
Valentina savo santaupas iš latų į eurus pakeitė pačiu paprasčiausiu būdu, kuriuo pasinaudojo dauguma rygiečių – prieš Naujuosius metus į savo sąskaitą banke pasidėjo latus, kurie automatiškai buvo pakeisti į eurus pagal vyriausybės patvirtintą oficialų kursą. Likusius pinigus moteris sakė be vargo išleisianti apsipirkdama parduotuvėse.
Parduotuvėse kyla problemų
Kiek kitokį būdą savo santaupoms išsikeisti į eurus sakė pasirinkęs viename prekybos centre už dvidešimtinę latų didelę rankinę produktų prisidėjęs Aleksandras.
„Aš nenoriu maitinti bankų, todėl savo santaupas išsikeičiau bankomatuose, o likusius išleisiu parduotuvėse“, - paaiškino vyras.
Rygos gyventojas pripažino, kad apsiperkant parduotuvėse gali kilti problemų: „Brolis sakė, kad vakar panorus jam už nebrangiai kainuojantį daiktą atsiskaityti 20 latų banknotu pardavėja pareiškė, kad neturi tiek grąžos ir atsisakė prekę parduoti.“
Aleksandras neabejoja, kad euro įvedimas pakels kainas: „Turtingi žmonės dėl valiutos keitimo galvos nesuka, o va vargšams bus dar blogiau. Tarkime, anksčiau man norint apsikirpti pakakdavo 8 latų, tai būtų 10,7 euro, bet manau, kad už šią paslaugą dabar teks pakloti 11 arba 12 eurų“.
Keityklose - kapų rimtis
Kad dauguma Latvijos piliečių savo santaupas jau spėjo išsikeisti į eurus bylojo ir tuščios valiutų keityklos. Užsukus į prekybos centre „Stockmann“ esančią valiutos keityklą ir paklausus, ar būtų galima išsikeisti latus į eurus, nuobodžiaujanti valiutos keitėja paaiškino, kad galėtų iškeisti tik šimtą latų, o jei norėčiau išsikeisti didesnę pinigų sumą, man tektų užsukti vėliau arba kreiptis į banką.
Kitos netoli SEB ir „Swedbank“ būstinių įsikūrusios valiutos keityklos darbuotoja perspėjo, kad latų į eurus nekeičia ir patarė iškart kreiptis į banką. Toks valiutų keityklų nesuinteresuotumas iškeisti latus į eurus paaiškinamas nebent tuo, kad jos valiutą turi konvertuoti ne pagal komercinį, o pagal oficialiai nustatytą lato ir euro santykį.
Panorus pasikeisti latus į eurus sugaišti daug laiko netektų ir užsukus į banką. Rygos centre įsikūrusiame SEB banke ketvirtadienį priešpiet sukiojosi vos keli klientai.
Didesnių problemų dėl pasikeitusios valiutos ketvirtadienį nekilo ir parduotuvių bei kavinių darbuotojams.
Kai į parfumerijos parduotuvę „Drogas“ užsukęs pusamžis vyriškis už išsirinktą dantų pastą pažėrė saują smulkių santimų, geros nuotaikos dėl to nepraradusi pardavėja kruopščiai suskaičiavo pinigus. „Problemų dėl šio dvi savaites truksiančio pereinamojo periodo tikrai nekils. Pirkėjas prekės kainą mato ir eurais ir latais. Jei pirkėjas atsiskaito latais, tai grąžą latais apskaičiuoja kasos aparatas. Todėl man belieka tik atiduoti grąžą, kuri nurodyta kasos aparato monitoriuje“, - paaiškino „Drogas“ pardavėja.
Jaunimas problemų nemato
Teko pastebėti, kad Rygoje eurais atsiskaitinėjo jaunesni žmonės. Vyresni rygiečiai iš piniginių dažniausia traukė latus. Centre įsikūrusios kavinės „Sala“ administratorė Jelena, remdamasi kasos aparato rodmenimis konstatavo, kad per pirmąją dienos dalį 30 procentų klientų atsiskaitė latais, 40 procentų eurais, o dar 30 procentų – pasinaudojo banko mokėjimo kortelėmis.
Juodos kavos puodelis kavinėje „Sala“ kainavo 0,91 lato arba 1,23 euro.
„Reikia tik išmokti skaičiuoti, kitokių problemų dėl euro įvedimo aš nematau. Galbūt bus kiek sunkiau per tą dviejų savaičių pereinamąjį laikotarpį, tačiau galiausiai žmonės pripras prie euro.
Mūsų kartos žmonėms jau ne kartą teko patirti pinigų keitimą. Nematau nieko blogo, jei dabar savo pajamas ir išlaidas skaičiuosime ne latais, o eurais. Svarbiausia, kad pinigų pakaktų pragyvenimui“, - svarstė bižuterija ir suvenyrais Rygos centre prekiaujanti Antanina. Kiti kalbinti žmonės sakė besidžiaugiantys, kad Latvija pagaliau įsivedė bendrą ES valiutą.
Dėl euro įvedimo pernelyg galvos nesuko ir požeminėje perėjoje išmaldos prašantis elgeta. Per keturias-šešias požeminėje perėjoje praleistas valandas 10-15 latų susirenkantis elgeta sakė neabejojąs, kad „ant duonos“ susirinks ir eurais. Prie elgetos kojų padėtame popieriniame puodelyje šalia jam įprastų latų ir santimų jau žvilgėjo ir naujos euro monetos.
Ar nepadidės kainos?
SEB Latvija banko analitikas Dainis Gašpuitis sakė, kad vyriausybė ir bankai euro įvedimui pasiruošė kruopščiai, todėl jokių didelių problemų neiškilo.
„Euro įvedimas Latvijoje gali būti laikomas pavyzdiniu. Nors buvo skleidžiami gandai, kad gali pritrūkti grynųjų eurų, o latų keitimas į eurus gali būti vykdomas kitu kursu, vyriausybė pasinaudojusi masinės informacijos priemonėmis šiems gandams laiku užkirto kelią. Patarta latus palikti sąskaitose, kur jie į eurus buvo pakeisti pagal oficialų kursą.
Žmonės tokių patarimų paklausė – ne tik paliko santaupas bankuose, bet ir papildė jas įdėdami pinigus per bankomatus. Paaiškėjo, kad paskutinį mėnesį į bankomatus buvo padėta daugiau pinigų, nei iš jų paimta“, - paaiškino D.Gašpuitis.
SEB Latvija banko analitikas taip pat prognozavo, kad euro įvedimas neturėtų padidinti infliacijos.
„Kai kurie verslininkai pagudravo prieš kelis mėnesius, nurodydami kainas eurais, kilstelėjo ir kainas latais. Tačiau tokį dirbtinį kainų kilstelėjimą kai kuriose srityse turėtų sureguliuoti konkurencija.
Vyriausybės užsakymu atliktas monitoringas, per kurį pusmetį buvo stebimos maždaug šimto produktų ir paslaugų kainos, parodė, kad 80 procentų stebėtų produktų ir paslaugų kainos nekito ir likusių 20 procentų kainos kito ir į vieną, ir į kitą pusę – tačiau visi šie pokyčiai infliacijos padidėjimui įtakos neturėjo“, - sakė D.Gašpuitis.
Už eurą pasisakė nedaugelis
Remiantis paskutinių apklausų duomenimis už euro įvedimą pasisakė tik penktadalis Latvijos gyventojų.
Latviai, regis, susitaikė su tuo, kad dabar skaičiuojant ir pajamas, ir išlaidas jiems teks operuoti didesniais skaičiais – oficialus euro ir lato santykis yra 0,70284 lato už eurą.
Kol kas kainos parduotuvėse perskaičiuojamos būtent pagal šį oficialiai nustatytą kursą. Tačiau didžioji dalis Latvijos gyventojų, nerimauja, kad toks santykis išliks tik per pereinamąjį dviejų savaičių laikotarpį, kai atsiskaitinėti bus galima ir latais ir eurais, o vėliau kainos kils.
Bankų analitikai savo ruožtu kainų augimo ir infliacijos didėjimo neprognozuoja. Tvirtinama, kad jei kuriame nors ekonomikos sektoriuje dėl valiutos pakeitimo kainos ir kilstelės, tai galiausia viską vėl į savo vietas sudėlios pagrindinis rinkos ekonomikos dėsnis – konkurencija.
