Kartu su pirmais karjeros žingsniais – planas pensijai

Antros pakopos pensiją kaupia daugiau nei milijonas lietuvių ir šis skaičius nuosekliai auga. 2013 m. antrosios pakopos pensijos sutartį pirmą kartą sudarė 2 kartus daugiau žmonių, nei 2012 ar 2011 m. Be abejonės, nemenką dalį tik pradedančių kaupti antros pakopos pensiją sudaro būtent žengiantys pirmuosius savo karjeros žingsnius.

Daugiau nuotraukų (1)

Darius Kuzmickas

Jan 7, 2014, 5:34 PM, atnaujinta Feb 17, 2018, 8:34 PM

Apsisprendę kaupti pensijai papildomai supranta, jog finansų pasaulyje žodis „vėliau“ neegzistuoja – viską reikia daryti čia ir dabar. Vis dėlto jauname amžiuje dažniausiai dar neturima pakankamai žinių, o juo labiau – įgūdžių, kaip planuoti savo finansus tokiam, regis, tolimam gyvenimo etapui – senatvei.

Vizija, tikslai ir uždaviniai – planavimo pamatai

Vos pradėjus karjerą, dažniausiai apie taupymą galvoti nesinori, tačiau svarbu suprasti, kad nuo pirmosios algos būtina valdyti ir asmeninius finansus. Pradėti nesudėtinga – kaip ir kiekvienoje veikloje, pirmiausia svarbu susidaryti planą ir išsikelti tikslus. Paskaičiuokite, kiek šiandien pinigų reikia per mėnesį, norint padengti svarbiausias išlaidas – nepamirškite maisto, būsto, finansinių įsipareigojimų, jei tokių turite. Žinant šią sumą lengviau planuoti, kiek pinigų per mėnesį galite išleisti pramogoms, kiek – atidėti. Išsikelkite tikslą – sumą, kurią sieksite sutaupyti per vienerius, dvejus, dešimt ar dvidešimt metų.

Taip pat plane svarbu numatyti, kiek pinigų taupote artimiausiems tikslams (pavyzdžiui, didesnio pirkinio įsigijimui), o kiek – pensijai. Jei šiandien negalite skirti pinigų daugiau išlaidų reikalaujantiems malonumams, prioritetą rekomenduojama teikti būtent taupymui pensijai – jos neatidėsite. Svarbu periodiškai grįžti prie susikurto plano, kontroliuoti, ar vis dar jo laikotės ir einate teisingu finansų valdymo keliu, padėsiančiu pasiekti tikslus.

Asmeninių finansų valdymo plane būtina numatyti priemones, kurias pasitelksite, kad taupymas netaptų sudėtingu darbu ar galvos skausmu.

Kaip pasirinkti tinkamiausią priemonę?

Daugelyje šalių, ne išimtis ir Lietuva, dirbantys asmenys net to atskirai neplanuodami iš dalies jau rūpinasi savo pensija. Taip kiekvieno dirbančio žmogaus iš atlyginimo sumokamų mokesčių dalis yra skiriama išlaikyti šiandieninius pensininkus, todėl tikėtina, kad sulaukęs pensinio amžiaus dabar dirbantis asmuo galės gauti pensiją iš kitų dirbančių mokesčių mokėtojų.

Tai vadinama pirmosios pakopos pensija. Vis dėlto tokios pensijos dažniausiai nepakanka patogiam gyvenimui senatvėje. Ji skirta užtikrinti tik minimalų pragyvenimo senatvėje lygį.

Būtent todėl, vadovaudamasis sveiku protu, kiekvienas žmogus turi apsvarstyti galimybes kaupti savo pensijai papildomai. Viena iš patogiausių ir patikimiausių kaupimo pensijai priemonių visose šalyse yra pensijų fondai. Tik pradėjęs darbinę karjerą žmogus dažniausiai prieš akis turi bent 40 metų tam, kad sukauptų lėšų, kurios pensiniame amžiuje užtikrins geriau aprūpintą gyvenimą.

Antros pakopos pensijų fondai

Šiuo metu Lietuvoje yra sudarytos galimybės gyventojams kaupti antrosios bei trečiosios pakopos pensijų fonduose. Tai leidžia sukaupti ir prisidėti prie pirmosios pakopos pensijos bei jaustis labiau užtikrintai laukiant pensinio amžiaus.

Pagal pernai atnaujintą pensijų kaupimo sistemą, nuo 2014 m. naujai pasirenkantys taupymą antros pakopos pensijų fonduose, savo pensiją kaups iš lėšų, atgaunamų iš „Sodrai“ sumokėtų savo socialinio draudimo mokesčių – šią dalį sudaro 2 proc. žmogaus atlyginimo „prieš mokesčius“, taip pat iš žmogaus asmeninės įmokos – 1 proc. atlyginimo „prieš mokesčius“, ir skatinamosios įmokos iš valstybės biudžeto, kurios dydis – 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Šalies įstatymai žada, kad nuo 2016 m. asmens ir iš biudžeto mokamų pervedimų į pensijų fondus dydis turėtų augti iki 2 proc. žmogaus bei šalies vidutinio atlyginimo, o nuo 2020 m. 3,5 proc. kartelę nuo asmens atlyginimo turėtų pasiekti ir iš „Sodros“ grąžinamų gyventojo sumokėtų mokesčių dalis. Tai leis žmonėms sukaupti kur kas didesnę pinigų sumą senatvei.

Taip pat svarbu žinoti, kad lėšas kaupdami antrosios pakopos pensijų fonde, esate ramūs dėl „Sodros“ mokamų pašalpų – nedarbingumo, ligos ar motinystės išmokos yra niekaip nepaveikiamos, o lėšos, sukauptos pensijų fonduose, yra asmens nuosavybė, todėl gali būti paveldimos.

Trečioji pakopa – savarankiškumas ir lankstumas

Pensijos kaupimas trečiojoje pakopoje gerokai skiriasi nuo antros. Šiuose fonduose kaupdamas lėšas pensijai įmokas moka pats kaupiantysis, o kaip paskatinimą už tai iš valstybės gali gauti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Taip pat įmokas į trečiosios pakopos pensijų fondą už asmenį gali mokėti jo ar jos darbdavys bei sutuoktinis. Tokiu atveju, šie mokėtojai taip pat skatinami valstybės mokestinėmis lengvatomis. Taigi, tokia sistema leidžia sukaupti daugiau ne tik investuojant trečiosios pakopos pensijų fonde esančias lėšas, bet ir dėl mokestinių lengvatų.

Vienas didžiausių trečiosios pakopos skirtumų nuo antrosios yra tas, kad trečiosios pakopos pensijų fonduose įnešamų lėšų dydį sprendžia pats žmogus, t.y. jis pats pasirenka, kiek atidėti. Trečios pakopos fondų sąlygos yra gana lanksčios – pensijos kaupimą bet kuriam laikui galima sustabdyti ir vėl atnaujinti, taip pat, turint svarią priežastį, galima išsiimti sukauptus pinigus ir nesulaukus pensinio amžiaus. Vis dėlto, yra numatyti valstybės mokestiniai saugikliai, ribojantys pinigų išėmimą iš pensijų fondų, todėl tai daryti dažniausiai finansiškai nenaudinga.

Finansus planuoti nelengva, bet būtina

Dažnam savo finansus planuoti nėra lengva – to mokomės visą gyvenimą, tačiau čia svarbiausia laiku imtis veiksmų, kontroliuoti situaciją, domėtis ir nebijoti klausti bei konsultuotis. Laiku pradėjus kaupti lėšas ir tam pasirinkus tinkamas priemones, galima tikėtis net ir sulaukus pensinio amžiaus džiaugtis vidutiniam atlyginimui prilygstančia pensija.

Komentaro autorius yra „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.