Ukrainos ekonominės perspektyvos tampa vis labiau miglotos, teigia SEB banko atlikta analizė.
Pastarąjį dešimtmetį Ukraina nuolat mirga tarptautinių politinių aktualijų antraštėse, tačiau panašiai sužibėti ekonominėje arenoje šiai šaliai nepavyko. Fundamentalus Ukrainos ekonomikos potencialas yra nemenkas. Tokie veiksniai, kaip gamtinių iškasenų gausa, pavydėtini dirbamos žemės ištekliai, palanki geografinė padėtis, plati vidaus rinka teikia įvairias galimybes plėtoti tiek pramonės, tiek paslaugų sektorius.
Šios šalies BVP tebėra trečdaliu mažesnis negu 1990 m., Sovietų Sąjungos griuvimo metu.
Pastarąjį dešimtmetį spartus Ukrainos ūkio augimas praktiškai sutapo su pasaulinės plieno rinkos pakilimu 2004 m. ir 2006-2007 m. Naujausi ekonomikos plėtros rodikliai taip pat nedžiugina. 2012 m. Ukrainos BVP padidėjo vos 0,2 proc., o per tris 2013 m. ketvirčius susitraukė 1,2 proc. Negana to, ekonomikos augimo modelis smarkiai išbalansuotas. Šiuo metu Ukrainos ūkį į priekį traukia tik namų ūkių vartojimas, o visi kiti BVP elementai – investicijos, eksportas, valdžios vartojimo išlaidos – mažėja.
Toks reiškinys rodo, jog ekonomika verda savose sultyse. Socialinių išmokų ir atlyginimų skatinimo politika užveda vidaus vartojimą, tačiau šis ūkio augimo veiksnys nėra tvarus. Tuo tarpu eksporto konkurencingumas prastėja dėl pervertintos valiutos ir darbo užmokesčio didėjimo.
Kita opi Ukrainos ekonomikos problema – valdžios sektoriaus ir mokėjimų balanso deficitai. Dosni atlyginimų ir socialinių išmokų skatinimo politika, energijos kainų subsidijavimas, TVF vertinimu, pernai sukrovė beveik 6 proc. BVP biudžeto deficitą. Didžiulio einamosios sąskaitos deficito susiformavimą lėmė eksporto smukimas ir importą palaikęs vidaus paklausos kilimas. Nors valstybės skola santykinai nėra didelė (apie 40 proc. BVP), tačiau žymi jos dalis yra trumpalaikė.
Valiutos devalvavimo būtinybė atitolo, tačiau Ukrainos ekonomikos problemos iš esmės nesprendžiamos. Pagal „Standard& Poor's“ agentūros reitingus, Ukraina išlieka labai arti nemokumo ribos.
Kita vertus, Lietuvos prekybiniai ryšiai su Ukraina pastarąjį dešimtmetį tapo tampresni. 2011-2013 m. Ukraina įsitvirtino pirmajame Lietuvos eksporto partnerių dešimtuke. Tiesa, Lietuvos eksportas į Ukrainą itin menkai diversifikuotas – du trečdalius eksporto sudaro degalų ir alyvų pardavimas. Šioje šalyje daugiau prekių parduodame nei iš jos perkame. Taigi grivinos devalvacija, kuri anksčiau ar vėliau turės įvykti, Lietuvos eksportui į Ukrainą turėtų vienareikšmės neigiamos reikšmės.
