Pasak jo, nors lapkričio mėnesio apklausos duomenimis 49 proc.
Lietuvos gyventojų nepritaria eurui, kaip bendrai Europos Sąjungos
valiutai, dauguma jų nėra kategoriškai nusistatę prieš eurą.
„Aš manau, kad (per metus - Red.) gali išaugti palaikančių
skaičius, nes tai nėra ideologinis klausimas. Visai kaip analogija
su atomine elektrine - jeigu Lietuvoje žaliųjų mentalitetas
stiprus, tada ką besakytum, nuomonė dėl elektrinės nesikeis, bet
esu įstikinęs, kad tai nėra žaliųjų mentalitetas, o
merkantilinis išskaičiavimas, ar nereiks už tai mokėti. Tuo
požiūriu ir dėl euro galima perkalbėti, parodant, kad žiūrėkite
- investicijos eina pro šalį, o įsivedus eurą, investicijos
pagerės, palūkanos paskolų mažės ir panašiai“, - sakė
V.Gaidys.
Pasak jo, iki šiol viešojoje erdvėje sklandę argumentai už
eurą buvo tolimi žmonėms, tačiau pastaruoju metu padėtis
pagerėjo.
„Pastaruoju metu girdžiu ir matau ekonomistų ir politikų
teiginius - jie nustojo kalbėti aukštomis materijomis. Apie
palūkanas pradėjo kalbėti, kokios bus paskolos, nes nėra
kvailesnio argumento kaip kad važiuojant į Briuselį nereiks keisti
pinigų... Čia tikrai blogas argumentas, bet pastarąjį mėnesį
argumentacija tapo paprastesnė, aiškesnė, žemiškesnė“, -
aiškino sociologas.
Jo teigimu, vienas iš stiprių argumentų už eurą, kuris
galėtų pakeisti visuomenės nuomonę, gali būti Latvijos patirtis.
Anot jo, jei situacija kaimyninėje valstybėje po euro įvedimo
gerės, lietuvių nuomonė taip pat pasidarys palankesnė bendros
valiutos atžvilgiu.
„Pažiūrėsime po mėnesio, kaip Latvijoje - pagerėjo,
nepagerėjo - tai ir bus didžiausias argumentas. (...) Žinoma, kad
labiausiai veikia kaimynų latvių pavyzdys ir laiptų aikštelės
kaimyno pavyzdys, kuris buvo Latvijoje, matė, kaip ten yra“, -
tikino pašnekovas.
Jis teigė, kad nemaža dalis euro priešininkų dalis nėra
nusistačiusi prieš bendrą ES valiutą iš esmės, tiesiog mano, kad
gal nebūtina skubėti, be to, mato pavyzdžius Jungtinėje
Karalystėje, Danijoje, Švedijoje, kur euro nėra, bet pragyvenimo
lygis - aukštas.
„Reikia turėti galvoje, kad daugiau skeptikų nei šalininkų
yra ne dėl ideologinių priežasčių - pavojaus nepriklausomybei -
bet dėl praktinių priežasčių. Ir jeigu žiūrėtume, kiek yra tų
kategoriškų priešininkų, kurie nenori euro niekada, tai jų bus
gal 20 proc., o kiti tiesiog nori vėliau. Jie nori žingsnis po
žingsnio, tada, kai bus didesni atlyginimai. Tas nenoras nėra
kategoriškas, jis nėra tragiškas, bet nesinorėtų, kad daineles
suktų, žmonėms reikia faktų (apie euro įvedimą - Red.)“, -
teigė V.Gaidys.
Pasak jo, vienaip ar kitaip, nuomonė apie eurą, vadovaujantis
kitų šalių patirtimi, vis vien pasikeis po naujos valiutos
įvedimo.
„Jeigu žiūrėti „Eurobarometrą“, tai praktiškai visose
šalyse, kurioms gresia euro įvedimas, žmonės nenori euro. Ir,
matyt, kiek ten įkalbinėtum, persverti rezultatų gal ir nelabai
įmanoma, kadangi ir kitose šalyse taip būna. Tačiau šalys, kurios
jau įsivedė eurą, praktiškai visose šalyse žmonės yra
patenkinti euru - tame tarpe ir Estijoje. Čia ir yra paradoksas“, -
sakė sociologas.
„Tačiau nors ir sunku nuomonę pakeisti, įvedus eurą ta
nuomonė turėtų pasikeisti“, - pridūrė jis.
Naujausiais „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, pernai
lapkritį 40 proc. Lietuvos gyventojų pasisakė už eurą, 49 proc. -
prieš, o 11 proc. neturi nuomonės.
Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro
2007 metų pradžioje. Nuo 2011 metų pradžios prie euro zonos
prisijungė Estija, o nuo šių metų - Latvija.