Jeigu šiandien vidutinį atlyginimą – 2250 litų – per mėnesį gaunantis trisdešimtmetis išėjęs į pensiją norėtų gauti 80 proc. ankstesnių pajamų, kas mėnesį į III pakopos pensijų fondus jam reikėtų pervesti apie 100 litų. Tokiu atveju jo mėnesio pajamos sieks 1390 litų. Jei šis žmogus papildomų pervedimų nedarys, jo mėnesio pajamos išėjus į pensiją sudarys 1077 litus arba 62 proc. dirbant gautų pajamų.
Jei šiandien 55-erių sulaukęs žmogus, kuris per mėnesį gauna 6 tūkst. litų atlyginimą, norėtų išlaikyti minėtus 80 proc. pajamų, kiekvieną mėnesį į III pakopos pensijų fondą turėtų pervesti po 2 tūkst. litų.
Š.Ruzgys atkreipia dėmesį, jog realiai surinkti tuos siekiamus 80 proc. šiuo atveju gana sudėtinga. Nes atskaičius mokesčius nuo 6 tūkst. litų mėnesio atlyginimo, kas mėnesį į III pensijų fondą tektų pervesti kone pusę mėnesio pajamų. Dar sudėtingiau šį tikslą įgyvendinti tiems brandaus amžiaus specialistams, kuriems į sąskaitą kas mėnesį įkrenta dar apvalesnės sumos.
Paradoksalu: kuo mažesnės pajamos (iki 1,5 tūkst. litų ir mažiau), tuo didesnė tikimybė, kad žmogaus pragyvenimo standartas išėjus į pensiją ir nieko nedarant liks labai panašus. Šiuo metu vidutinė mėnesio senatvės pensija siekia 860 litų.
Banko atstovas sako, jog vis dėlto kas mėnesį atidėti bent po 10 proc. pajamų reikėtų ir tiems, kurie gauna mažiausias pajamas. „Sudėtinga gaunant tūkstantį litų kas mėnesį atidėti šimtinę santaupoms, tačiau kito kelio nėra“, - kalbėjo Š.Ruzgys.
Kaip rodo statistika, papildomai savo ateičiai kaupiančių Lietuvos gyventojų sparčiai didėja. DNB banko duomenimis, per metus jų klientų, pasirinkusių pensijai taupyti III pakopos pensijų fonduose, padaugėjo trečdaliu. Vis dėlto, nepaisant to, kaupiantieji III pakopoje sudaro tik 3 proc. iš maždaug 1,3-1,4 mln. pilnamečių dirbančių Lietuvos gyventojų.
„Kalbant apie II pakopą, valdžios politika nėra pati nuosekliausia. Po karštų ginčų dėl II pakopos pensijų fondų perspektyvų, siekdami didesnių pajamų ateityje žmonės dažniau ryžtasi imtis asmeninės atsakomybės“, - pokyčius taip aiškina Š.Ruzgys.
DNB bankas sukūrė skaičiuoklę, kuri leidžia prognozuoti tikėtiną pajamų lygį, kurį turėsite išėję į pensiją. Čia, suvedus asmeninę informaciją, pageidaujamos pensijos dydį, duomenis apie turimą finansinį turtą, galima gauti tikėtinus rezultatus, kuriuos galima keisti žaidžiant taupymo įmokos dydžiu ir investavimo būdu.
