Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos yra užsimojusios per kelerius artimiausius metus nubraižyti paklausiausių specialybių žemėlapį. Kol kas jos skaičiuoja, kiek kokių darbuotojų yra Lietuvoje, ir sako, kad tai bus atspirtis matuojant paklausą. Galbūt. Tiesa, yra manančiųjų, kad derėtų aiškintis ką kita: kokią plėtrą įmonės planuojančios, ką gaminsiančios, pardavinėsiančios vietos rinkoje, o ką eksportuosiančios.
Iki kovo 1-osios įmonės gali pateikti skaičius, kiek kokių profesijų atstovų jose dirba. Kol kas duomenis „Sodrai“ pateikė apie trečdalį darbdavių. Dalinė statistika rodo, kad daugiausia mūsų šalyje pardavėjų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, buhalterių, reklamos ir rinkodaros specialistų.
Reikia sutelkti pastangas
Ko reikia, kad būtų aišku, kokių specialistų Lietuvai reikės po kelerių metų, kai studijas baigs šiandieniniai abiturientai?
„Reikia trišalio intereso. Aiškiai pasakyti, ko, jų nuomone, reikės, turėtų pasakyti tiek privatus, tiek valstybinis sektorius. Daugelis universitetų ir kolegijų turi daug ką pasiūlyti rinkai. Tačiau, kaip matome, ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Vidurio Europos valstybių universitetai dirba su savo idėjomis ir savo programomis, o verslo pasaulis turi savo supratimą, kaip verslą plėtoti. Visi atskirai“, - kalbėjo parodoje „Studijos 2014” sutiktas Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos direktorius Arūnas Šikšta.
Pasak jo, kuo valstybė aktyviau plėtosis, tuo jai reikės daugiau specialistų čia ir dabar, užuot laukus, kol atvyks tarptautiniai ekspertai ar iš privataus verslo, kuris paprastai būna labai užimtas ar valstybė tam tiesiog neturi lėšų.
„Aukštosios mokyklos verslo institucijos, valstybinis sektorius turėtų išgryninti savo požiūrį, kokį specialistų poreikį mato per artimiausius dešimt ar penkiolika metų.
Daugelis valstybių turi aiškias plėtros programas, daugelis verslo subjektų gerai žino, ko tikisi pasiekti siūlydami rinkai įvairius produktus. Ypač technologijų sritis. Tai labai aiškus ženklas aukštojo mokslo institucijoms, kur jos turėtų investuoti, o ne tik laukti užsakymo, kad kažkas finansuotų tai, apie ką jie tik pradės galvoti“, - negailėjo kritiko aukštajam mokslui A.Šikšta.
Mokosi visą gyvenimą
Tai, kad vis dažniau baigę aukštąsias mokyklas absolventai eina mokytis į profesines mokyklas, A.Šikšta vadina natūraliu procesu.
„Galime pažiūrėti į Skandinavijos šalių patirtį. Ten daug kalbama apie tęstinį mokymą arba mokymąsi visą gyvenimą. Jaunas žmogus pasirenka specialybę pagal pradinį interesą, tačiau įgydamas gyvenimiškos patirties, profesinių įgūdžių, jis supranta, kad profesiniam tobulėjimui yra daug galimybių ne tik aukštojo mokslo srityje.
Tad profesinio rengimo centrai yra gera vieta tobulėti. Aukštojo mokslo diplomas yra bazė. Nė viena aukštoji mokykla nesuteikia išsamių technologinių žinių. Tai juk labiau akademinis procesas“, - kalbėjo A.Šikšta.
Jis tikras, kad Lietuva turi kuo didžiuotis: „Man nėra gėda už visą Lietuvos aukštąjį mokslą. Mes esame konkurencingi tiek Vidurio Europos, tiek Europos Sąjungos kontekste. Mes turime ne vieną dešimtį procentų studentų tiek iš Vidurio Europos, tiek iš buvusios Sovietų Sąjungos, tiek iš tolimų šalių – tarkim, Indijos, Nigerijos.
Studijų programos tampa globalios. Kuo tai greičiau supras aukštosios mokyklos, tuo greičiau mes konkuruosime pasauliniu mastu“.
Baldžiams darbo nestinga
Kad reikia pirmiausia gerai išsiklausinėti darbdavių, o drauge su jais puoselėti partnerystę siunčiant studentus į praktiką, nedvejoja Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos praktinių mokymų vadovas Arvydas Minkštimas.
Ši Ukmergės mokykla skųstis, kad jų absolventams stinga darbo vietų, negali: šiame mieste įsikūrę daug baldų įmonių, o mokykla rengia būtent baldžius.
„Ukmergėje įsikūrusi tiek įmonė „Narbutas“, tiek „Ukmergės baldai“. Daug bendraujame su darbdaviais. „Narbutas“ tiekia medžiagas mokymo procesui, mūsų mokiniai ten eina į praktiką“, - vardijo praktinių mokymų vadovas A.Minkštimas.
Pasak jo, jei nori, įsidarbinti gali visi absolventai.
Ukmergės technologijų ir verslo mokyklą kasmet baigia apie 300 jaunuolių. Iš jų baldžių – 20 žmonių. Taip pat čia rengiami automechanikai, siuvėjai, apželdintojai, padavėjai, barmenai, smulkaus verslo organizatoriai.
A.Minkštimas įžvelgė vieną bėdą. Siuvėjai – paklausi, tačiau menkai apmokama specialybė, tad stojančiųjų skaičius traukiasi.
Pardavėjų nebereikia
Turizmo ir prekybos verslo mokykla rengia specialistus aptarnavimo sričiai, priima tiek įgijusius pagrindinį, tiek vidurinį išsilavinimą.
Paklausiausia – virėjo specialybė. Tuo tarpo pardavėjų poreikis smarkiai susitraukė, tad pirmakursių pagal šią studijų programą nebepriima.
Pasak mokyklos direktoriaus pavaduotojos Vaclovos Rimkuvienės, išmokę virėjo amato pagal specialybę įsidarbina apie 70 proc. absolventų. Tai pedagogė vadino aukštu rodikliu. Kiti tęsia studijas toliau, merginos sukūrusios šeimas augina vaikus, dar keliems absolventams dirbti nebeleidžia sveikata – tarkim, ima kamuoti alergija.
„Mūsų studentų, absolventų labai prašo kavinės“, - savo atstovaujamą mokymo įstaigą gyrė V.Rimkuvienė.
Iš universiteto – mokytis amato
Turizmo ir prekybos verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja V.Rimkuvienė pasakojo, kad mokykla reaguoja į darbo rinkos pokyčius, kviečiasi restoranų, kavinių atstovus, paiso darbo biržų barometrų. Į paklausias specialybes didina priėmimą, į nepaklausias - mažina ar išvis nebepriima pirmakursių. Taip nutiko ir pardavėjo studijų programai.
Mažiau mokykla šiemet priims ir viešbučių darbuotojų. Iš viso Turizmo ir prekybos verslo mokykla kasmet priima apie 450-500 pirmakursių.
Pasak V.Rimkuvienės, vis daugiau jų pirmakursiais tampa aukštųjų mokyklų absolventai.
„Visuomet sakau, kad jie ne nuo to pradėjo. Geriau pradėti nuo amato, o vėliau siekti aukščiau. Šiais mokslo metais į mus kreipėsi 60 žmonių, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.
Tarp jų yra baigusių vadybą, maisto pramonės specialybes, teisę“, - pasakojo pedagogė.
Paprastai šie studentai renkasi apskaitininko, prekybos įmonių vadybos padėjėjo studijas. Dažniausiai būna baigę Riomerio universitetą, kolegijas.
„Turime labai daug teisininkų. Jie mano, kad reikėtų mokišmokti ir amato“, - sakė V.Rimkuvienė.
Siuvėjai - paklausūs
„Ministerijos padarytų gerą darbą, jei sudarytų paklausių specialybių sąrašą, tuomet niekas negalėtų mūsų apkaltinti turint smulkių interesų. Tad tai būtų didžiulė pagalba profesiniams centrams“, - sakė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Kaune direktoriaus pavaduota Alicija Ramanauskaitė.
Šis centras ruošia 36 specialybių atstovus.
„Mes savo programas rengiame bendradarbiaudami su darbdaviais. Esame Pramonės ir amatų rūmų asociacijos nariai, įvairių profesinių asociacijų nariai. Jaučiame pulsą, ko reikia rinkai.
Paklausiausi rinkoje siuvėjai, taip pat skubiąją medicinos pagalbą teikiantys paramedikai, nuo jų neatsilieka masažuotojai“, - vardijo A.Ramanauskaitė.
Kam bus sunku rasto darbą?
Lietuvos darbo birža atliko tyrimą, kuris parodė, kad sudėtingiausia darbą rasti šiemet bus teisininkams, socialiniams darbuotojams, pradinio ugdymo mokytojams bei darželių auklėtojams, ekonomistams, psichologams, socialiniams pedagogams, kineziterapeutams, administratoriams. Mažos įsidarbinimo galimybės prognozuojamos ir taksi, furgonų, krautuvų vairuotojams, kirpėjams, manikiūrininkams, kosmetologams ir floristams.
Daugiausiai naujų darbo vietų šiemet bus įsteigta paslaugų ir pramonės sektoriuose - po 53,3 ir 30,7 proc. visų steigiamų darbo vietų. Tačiau šiuose sektoriuose likviduojamų darbo vietų skaičius taip pat bus didžiausias ir sieks atitinkamai po 60,8 ir 24,5 proc. visų likviduojamų darbo vietų.
Statybos sektoriuje turėtų būti įsteigta 10,09 proc., likviduota - 10,1 proc. visų darbo vietų, žemės ūkio - atitinkamai 5,1 ir 4,5 proc.
Prognozuojama, kad naujomis darbo vietomis dažniausiai džiaugsis žmonės iš didžiųjų miestų apskričių - jose bus sukurta net 71 proc. naujų darbo vietų. Tiek didžiausias naujų darbo vietų skaičius, tiek didžiausias teigiamas balansas numatomas Vilniaus ir Kauno apskritims.
Sudarant darbo rinkos prognozę buvo įvertintos makroekonominės ir darbo rinkos rodiklių tendencijos ir apklausti 4,4 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 0,28 mln. šalies dirbančiųjų.
