Su lrytas.lt kalbėjusi analitikė pabrėžė: situaciją itin sunku prognozuoti, nes nežinia, kaip pakryps ir kiek ilgai tęsis konfliktas.
Nors 2008 m. finansų krizę sukėlė domino efektas, prasidėjęs nuo finansinių produktų rinkų žlugimo, nekilnojamojo turto burbulo sprogimo ir išvirtęs į euro zonoje esančių periferinių vyriausybių krizę, o šiuo atveju neramumų priežastis – politinė, būti tikri, kad jie nepaveiks viso pasaulio, negalime.
Vien dėl to, kad savo poziciją dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto išsakė ir NATO, ir JAV, ir Kinija.
„Jei konfliktas apsiribos tuo, ką matome dabar, užkratas bus nedidelis. Ukraina – itin menkai išvystyta valstybė, jos eksportas Vakaruose – nekonkurencingas. Todėl šios šalies rinkos susitraukimas tiesioginio poveikio kitiems neturi. Tačiau jei Rusijai bus atsikirsta sankcijomis, importo ir eksporto ribojimu tarp ES ir Rusijos, poveikį tikrai pajustume. ES eksportas į Rusiją sudaro 7 proc., importas – 12 procentų“, - teigė I.Pikčienė.
Kertinė Lietuvos rinka
Rusija – kertinė lietuviškų prekių eksporto rinka. Be mineralinio kuro į Rusiją eksportuojame 7,4 proc. prekių. Prekių reeksportas iš Lietuvos į Rusiją sudaro 42,6 procento.
Anot pašnekovės, būtent į Rusijos rinką po 2009 m. krizės Lietuvos eksportas augo sparčiausiai. Pastaruosius keletą metų Rusija buvo vienas pagrindinių Lietuvos eksporto variklių, padėjusių išsikapstyti iš 2009 m. krizės.
Nuvertėjęs Rusijos rublis neramina Rusijoje veikiančius verslininkus.
„Lietuvos rytas“ rašo, kad pirmadienio rytą Kansko mieste (Krasnojarsko kraštas) bankų skyriai eurą pardavinėjo po 60 rublių, Tomsko bankuose jis kainavo 54-60,1 rublio. Už JAV dolerį prašyta 37 rublių, nors būta bankų, kurie šią valiutą pardavinėjo po 40 rublių.
Vien per praėjusį savaitgalį Rusijos valiuta prarado apie 3 proc. savo vertės. Atitinkamai tiek sumažėjo Lietuvos verslininkų konkurencingumas vietos gamintojų atžvilgiu. I.Pikčienė pastebi: jei konfliktas aštrės, suvaldyti Rusijos valiutos kritimą centriniam bankui bus vis sunkiau.
„Rusijos rinka visuomet buvo rizikingesnė, tačiau tuo pačiu žadėjo didesnę grąžą. Šiandien tie Lietuvos verslininkai, kurių didžiąją eksporto dalį sudaro eksportas į Rusiją, bus pažeidžiamiausi. Jiems reikia galvoti apie alternatyvų planą, kaip išvesti verslą iš Rusijos, jei nutiktų blogiausias scenarijus. Būtų protinga ieškoti alternatyvių rinkų, mažinti gamybą, apriboti perteklinius procesus, kurie, veikiant normaliomis sąlygomis, patogūs. Juk neaišku, kiek situacija užsitęs“, - komentavo banko analitikė.
Rusijos ekonomikai pragaištimi gali baigtis užsienio investuotojų atsitraukimas. O šie, valstybei ruošiantis karui, iš Rusijos atitraukia lėšas. Tai liečia ir „Gazprom“, ir kitas įmones, į kurias buvo investuotas užsienio kapitalas.
„Rusijos ekonomika ir taip išgyveno sąstingį – augimas vos viršijo procentą. Jei užsienio kapitalas atsitrauktų, apie proveržį artimoje perspektyvoje būtų sunku kalbėti. Juk užsienio kapitalas Rusijoje – tai ir Vakarų patirtis, ir technologijų naujovės, ir ūkio veiklos efektyvesnis vystymas“, - sakė DNB banko vyriausioji analitikė.