Rusija yra Lietuvos užsienio prekybos partnerė Nr.1. Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį ji niekada nebuvo iškritusi iš mūsų šalies prekybos partnerių TOP 3. Pernai prekyba su šia šalimi, palyginti su 2012 m., augo 6 procentais. Pieno produktai yra viena iš pagrindinių eksporto prekių į Rusiją. Neabejojama, kad ši dvišalės prekybos apyvarta būtų buvusi didesnė, jeigu pernai spalį Rusija nebūtų lietuviams uždraudusi eksportuoti lietuviškus pieno produktus.
Vasario pradžioje Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu susitikęs Algirdas Butkevičius dar puoselėjo viltis, kad šių metų balandžio 22 d. organizuojamas Lietuvos ir Rusijos ekonomikos forumas sustiprins dvišalį verslo bendradarbiavimą. Tačiau įvykiai Kryme šią dienotvarkę gali sujaukti iš esmės, nors Lietuvos pramonininkų konfederacija vakar dar neatskleidė savo sprendimo ir žada jį paskelbti artimiausiu metu. Tuo tarpu kai kurie kiti planuoti verslo renginiai su rusais jau yra atšaukiami.
Lietuvos verslininkai eVersus pripažįsta, kad per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų jie pirmą kartą susiduria su tokia aštria politine situacija ir įvykiai Kryme yra dar tokie „karšti“, kad verslas dar nespėjo apgalvoti, kaip turėtų ir ar iš viso turėtų keistis prekybiniai santykiai su Rusija. Kita vertus, anot verslininkų, jeigu nori su kažkuo nutraukti ryšius, turi turėti parengtą alternatyvą.
„Į Rusiją savo produkciją eksportuojame žmonėms, o ne politikams. Tačiau jeigu Krymo istorija užsitęs, aišku, kad tada teks sėsti ir galvoti, ką daryti toliau, bet labai tikimės, kad protas nugalės“, - eVersus komentuoja nenorėjęs prisistatyti maisto pramonės atstovas. Kitas verslininkas, kurio įmonė savo produkciją taip pat eksportuoja į Rusiją, eVersus aiškino, kad jų strategija – nesikišti į politinius įvykius.
Verslininkas Gediminas Žiemelis, su kuriuo susijusi įmonių grupė dirba su daugiau nei 70 Europos, Azijos, Afrikos, Amerikos ir Artimųjų Rytų šalių, taip pat teigė, kad jie stengiasi būti apolitiški. Pernai gruodį aviacijos paslaugų bendrovė „Avia solutions group“ gavo 10 mlrd. rublių (0,766 mlrd. Lt) vertės užsakymą statyti naują tarptautinį Maskvos oro uostą.
„Jeigu į Rusiją nustotų eksportuoti „Mercedes“, „Coca Cola“ ir kitos garsios kompanijos, tai greičiausiai būtų rimtas signalas, kad turime pergalvoti savo planus. Stebėsime situaciją“, - eVersus tvirtino G.Žiemelis.
Ragina peržiūrėti bendradarbiavimą su Rusija
Kreipimosi „No more business as usual with Moscow!“ autoriai, tarp kurių yra ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas bei mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius, rašo, kad domėdamiesi savo tyrimų objektu, jie natūraliai turėtų būti kuo glaudesnių santykių tarp Europos Sąjungos ir Rusijos šalininkai.
„Žvelgiame į priekį ir laukiame dienos, kai Rusija galės susigrąžinti savo legityvią vietą Europos tautų šeimoje ir visiškai įsitrauks į Europos integraciją“, - rašo grupė mokslininkų.
Tačiau žvelgdami į naujausius įvykius Ukrainoje, jie stebi paradoksalią situaciją. Pastarąjį dešimtmetį ES ir Rusijos ekonominiai, socialiniai bei kultūriniai santykiai plečiasi, tačiau tuo pat metu Rusija vis atviriau imasi politikos, kurios tikslas – kenkti Rytų partnerystės programai ir asociacijų su ES politikai. Kulminacija – įvykiai Kryme. Todėl grupė mokslininkų mano, kad būtina iš naujo įvertinti santykius su Rusija.
„Norėtume kreiptis į Vakarų ir visas kitas šalis, bet ypač – į ES narių vyriausybes, korporacijas ir organizacijas peržiūrėti esamą bendradarbiavimą su Rusijos vyriausybe, valstybinėmis kompanijomis ir vyriausybinėmis organizacijomis. Kadangi ES tiesiogiai dalyvavo įvykiuose, kurie lėmė Rusijos ir Ukrainos santykius, Vakarai negali likti nuošalyje ir tik stebėti“, - rašoma kreipimęsi.
Šalys ir kompanijos, kurios perka prekes bei paslaugas Rusijoje, raginamos apsvarstyti, ar toks importas turėtų ir galėtų būti pakeistas į prekybą su kitais partneriais. Šis raginimas iš dalies skirtas ir Europos valstybėms bei kompanijoms, kurios iš Rusijos valstybinių bei su Kremliumi susijusių privačių kompanijų perka žaliavas ir dujas. Kreipimosi autorių nuomone, tokia prekyba netiesiogiai remia Kremlių ir jo politiką Ukrainoje, Gruzijoje bei Moldovoje.
„Maskva skatina separatistines tendencijas, o po to buvusiose sovietinėse respublikose dislokuodama savo kariuomenę, aktyviai kuria neįvykusias valstybes (angl. failed states)“, – teigia kreipimosi autoriai.
Grupė mokslininkų esminį klausimą kelia taip: ar tie, kurie bendradarbiauja su įvairiomis Rusijos organizacijomis, nori būti netiesioginiais Kremliaus neoimperialistinių nuotykių rėmėjais?